Mokytojo darbo tempas: sąsiuviniui ištaisyti - 2 minutės

Pastaruoju metu daug kalbama apie menkus mokytojų atlyginimus, nors yra ir daugiau opių temų, kurios nepadeda kelti mokytojo profesijos prestižo. Viena jų - apgailėtinos darbo sąlygos.

Pasekmės - po dešimtmečio

L. Juknienė pasakojo, kad 18 kontaktinių darbo valandų turinčiam mokytojui suteikiamos vos 4 val. pasiruošti pamokoms.

"Taigi, paskaičiavus, kiek skiriama laiko vienai pamokai, atrodo, kad jai galima pasiruošti tiesiog einant pakeliui į mokyklą" - ironizavo L. Juknienė.

Jai dar absurdiškiau atrodo skaičiai, kiek skiriama laiko moksleivių darbams ištaisyti. Pasak jos, lietuvių kalbos mokytojas pagal apmokamas valandas dešimtoko sąsiuvinį turėtų ištaisyti per 1,8 minutės.

"Pavyzdžiui, aš, chemijos mokytoja, turiu dvi savaitines pamokas. Mokiniams uždaviau kontrolinį darbą, kurį teko taisyti beveik dvi valandas. Ateinančius tris mėnesius turėtume neberašyti jokių kontrolinių darbų, nes už jų taisymą man tiesiog niekas nebemokės", - absurdišką situaciją apibūdino L. Juknienė.

Tad esą nėra ko stebėtis, kad šalyje masiškai ima stigti mokytojų. "Vakarų ekspreso" žiniomis, ne vienoje uostamiesčio mokykloje dirbti kviečiamos pensininkės, kurios kurį laiką pasidžiaugusios užtarnautu poilsius, vėl grįžta mokyti vaikų, nes tiesiog mokyklų vadovams nepavyksta rasti jaunesnės pamainos.

"Tokio švietimo, kokį turime šiandien, pasekmes Lietuva pajus po 10-15 metų", - pabrėžė L. Juknienė.

Kreipsis į valdžią

"Kokie sisteminiai pokyčiai Lietuvos švietime galėtų įtakoti mokytojų prestižą?" - tokia tema Klaipėdoje diskusiją praėjusį penktadienį surengė ir asociacija "Mano miestas Klaipėda".

Pasak minėtos asociacijos prezidento Alekso Bagdonavičiaus, tai jau antroji šia tema surengta diskusija. Dabar specialiai sudaryta darbo grupė parengs išvadas ir parašys kreipimąsi šalies valdžiai, ką būtų galima tobulinti šioje srityje.

"Diskusijoje buvo aptarta, kokių pokyčių reikėtų - pradedant atlyginimų didinimu, baigiant įstatyminės bazės korekcijomis. Mokytojai dažnai jaučiasi beteisiai. Daug kalbėta apie mokytojo ir mokinio santykius. Atrodo, kad dabar mokytojas neturi jokių svertų, kad užbėgtų už akių mokinių agresyvumui. Tarsi dabar mokinys gali mokytoją ir įžeisti, ir apspjauti, bet įstatymais tarsi ir nėra nustatytos aiškios tvarkos, kaip mokytojui teisiškai elgtis. Pavyzdžiui, užsienyje mokiniui nusižengus, mokytojas kaip mat rašo raštą ir moksleivio tėvams skiriama bauda, o pas mus tokios tvarkos nėra, tad mokytojai jaučiasi žeminami", - pasakojo A. Bagdonavičius.

Kritęs prestižas

Pats švietimo srityje jau 40 metų dirbantis A. Bagdonavičius sakė suvokiantis, kad mokiniai gali išprovokuoti mokytojo pyktį ar net agresiją.

"Kai mes buvome vaikai, tėvai neleisdavo prieš mokytoją ir balso pakelti ar bent pagalvoti, kad jis galėjo netinkamą pažymį parašyti. O dabar viskas atvirkščiai, patys tėvai gali įsiveržti į klasę ir mokinių akivaizdoje apšaukti mokytoją, nors ir yra visiškai neteisūs. Tad akivaizdu, kad mokytojo profesijos prestižas visuomenėje yra kritęs", - kalbėjo A. Bagdonavičius.

Visgi diskusijos metu buvo ir tokių pasisakymų, kad nėra viskas taip blogai. Turintys atitinkamą darbo stažą ir kvalifikaciją pedagogai sako nestingantys nei pinigų, nei pagarbos.

"Tačiau jauniems mokytojams nėra lengva įsibėgėti", - pabrėžė A. Bagdonavičius.

Pasak L. Juknienės, mokytojo profesijos prestižas - per daug nuvalkioti žodžiai, mat Vyriausybė daugybę metų apie tai kalba, bet esą realiai jokių apčiuopiamių rezultatų nematyti.

"Manau, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie kiekvienos profesijos konkurencingumą. Kuri profesija mūsų šalyje yra prestižinė, labai lengva matyti stebint į kurias specialybes daugiausia yra stojančiųjų. Jei stojant reikia įveikti didelę konkurenciją, gali tikėtis, kad ir ateityje ši profesija bus konkurencinga ir prestižinė", - svarstė L. Juknienė.

Nereikia dramatizuoti?

Diskusijoje taip pat dalyvavęs Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas svarstė, kad dažnai mokytojo profesijos prestižas menkinamas be reikalo dramatizuojant situaciją.

"Juk ir Klaipėdos savivaldybės yra gavusi šviesiausio savivaldybės titulą, uostamiesčio mokyklos "Reitingų" žurnale yra aukštose vietose, moksleiviai sėkmingai dalyvauja olimpiadose ir konkursuose, tad tarsi dramatizuoti tikrai nėra ko", - svarstė A. Girdzijauskas.

Visgi keliančių rūpestį ženklų mato ir "Vydūno" gimnazijos vadovas. Visų pirma jam nerimą kelia mokytojų rengimo ateitis Klaipėdoje.

"Čia jau ne tik prestižo klausimas, o sunkiai suvokiama švietimo politika. Klaipėdos universitetas pernai negavo nė vienos valstybės finansuojamos vietos pedagogams rengti. Ateityje uostamiestyje neplanuojama rengti šios srities specialistų, tad kyla esminis klausimas - o kas gi dirbs Klaipėdos mokyklose? Praktika rodo, kad iš kitų miestų specialistai atvyksta vangiai. Jaunų pedagogų į mokyklas nevilioja ir esantys atlyginimai. Tai išties kelia rūpestį. Bet sunku pasakyti ar atlyginimų pakėlimas iš karto pakeltų ir prestižą", - kalbėjo A. Girdzijauskas.

Jo nuomone, reikėtų žvelgti kur kas plačiau ir kalbėti apie bendras visuomenės vertybes ir esamą kultūrą.