Mokyklos psichologų naudą moksleiviai vertina skeptiškai

Iš skirtingų uostamiesčio mokyklų moksleivių teko išgirsti abejonių dėl realios mokyklos psichologo naudos, o jų oponentai argumentavo, kad jų mokyklos psichologas yra tiesiog puikus žmogus, su kuriuo galima smagiai pabendrauti.

Patys psichologai bei mokyklų vadovai ragina labai atsargiai priimti tokius vaikų vertinimus - esą daugelis dar nelabai įsivaizduoja, kas yra psichologas ir ko iš jo tikėtis. Žmonės realią naudą matytų tik gavę konkretų patarimą, o psichologai patarimų nedalina, jie tik padeda žmogui susivokti ir siekia, kad jis pats ieškotų sprendimų ir reikiamų atsakymų.

Naudos nejaučia

"Būdama dešimtoje klasėje nusprendžiau kreiptis į mokyklos psichologę, kad ji man padėtų pasirinkti būsimą profesiją. Esu plepi, tai pati daugiau ir kalbėjau. Jokios realios naudos iš mūsų pokalbio nebuvo. Psichologė tik aptarė mano būdo savybes, tačiau tai man nepadėjo apsispręsti dėl tolesnio pasirinkimo", - prisiminė vienos uostamiesčio gimnazijos vienuoliktokė Daina.

Nuo to karto ji sakė daugiau nesikreipianti pagalbos į mokyklos psichologę ir negirdėjo, kad tai darytų jos bendraamžiai. Tačiau mergina yra išbandžiusi privačių psichologų paslaugas ir liko jomis patenkinta.

"Kai skyrėsi mano tėvai, man prireikė psichologinės pagalbos. Visą mėnesį kartą per savaitę lankiausi pas psichologę, kuri man padėjo susitvarkyti su pykčiu", - prisiminė Daina.

Jai antrino kitos uostamiesčio mokyklos moksleivė Dangira. Pasak jos, jei moksleiviams iškyla svarbių klausimų, daugelis verčiau eina konsultuotis privačiai. Mokinius tai verčia daryti ir nepasitikėjimas: bijomasi, kad paslaptys taps žinomos kitiems mokytojams arba direktoriui. "Viena mano draugė susirgo anoreksija, bet ji net nemanė kreiptis į mokyklos psichologę - iškart ėjo konsultuotis privačiai", - sakė mergina.

Dangira teigė nematanti realios naudos iš mokyklos psichologės: "Ji tik kartais pateikia mums anketų, žodžiu, imituoja darbą."

Jai antrino ir kitos mokyklos moksleivis Tadas, kuris apie mokyklos psichologę žino tik tiek, kad ji mažesniesiems veda pamokas apie patyčias ir smurtą, tačiau pats realiai niekuomet nėra su ja susidūręs ir prireikus pagalbos tikrai nesikreiptų. "Man atrodo, kad mokykloje dirbantys psichologai sprendžia tik paviršutiniškas problemas, kurias tau gali padėti išspręsti ir bet kuris kitas mokytojas", - įsitikinęs Tadas.

Dar kitos Klaipėdos mokyklos moksleivis svarstė, kad psichologinė pagalba reikalinga turintiems rimtų bėdų, o mokykloje esą labiau reikėtų "koučingo" (asmeninio efektyvumo) specialisto. "Praėjusią vasarą moksleivių stovykloje teko susidurti su "koučingu" ir tai man padarė didelį įspūdį. Tuomet pagalvojau, kad toks specialistas mokykloje praverstų kur kas labiau nei psichologas. Psichologija yra labai sausa. Mūsų psichologė daug rašo, bet mažai klausia", - svarstė moksleivis.

Tarp kalbintųjų visgi būta ir tokių moksleivių, kurie pasidžiaugė, kad mokykloje yra psichologas.

"Mūsų mokykloje psichologinę pagalbą teikia socialinė pedagogė. Ji išties labai šauni ir veikli moteris. Rengia įvairius renginius, paskutinį kartą buvo paruošusi stendą apie patyčias. Jei tik turime kokių bėdų, pavyzdžiui, nesutariame su kuriuo nors mokytoju, galime drąsiai pas ją ateiti pasitarti, kaip elgtis. Nežinau, kaip būtų, jei mane ištiktų rimtos psichologinės problemos, bet dėl tokių vaikiškų bėdų ji yra pirmoji, į kurią norisi kreiptis", - pasakojo Šarūnė.

Sunkiai pastebimas darbas

"Argi gali moksleiviai vertinti psichologų darbą? Kokią jie turi teisę? Tegul pirmiau baigia mokslus ir patys padirba - tuomet vertina", - tokia buvo vienos uostamiesčio mokyklos direktoriaus pavaduotojos reakcija išgirdus, apie ką norime pakalbėti su moksleiviais.

Ji atskleidė ir kitą mokyklos psichologų darbo pusę: kad psichologas galėtų išsamiai dirbti su vaiku, jis turi gauti tėvų leidimą.

"Tik pirmam pokalbiui vaikas gali ateiti vienas, o jei psichologas nustato, kad vaikui reikia rimtesnės pagalbos, norint su juo dirbti, reikia gauti tėvų leidimą. O tai - sudėtinga užduotis. Prisikviesti tėvus, kad duotų sutikimą, dažnai būna neįmanoma, ypač jei vaikas skundžiasi dėl bėdų šeimoje", - pastebėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Ji pripažino, kad dažniausiai auklėtojos tampa pirmuoju žmogumi mokykloje, kuriam vaikai nori išsipasakoti apie savo bėdas.

"Yra problemų, kurių negali išspręsti nei tėvai, nei mokykla, nei psichologai", - atsiduso ilgametę darbo patirtį turinti pedagogė.

Vienoje iš uostamiesčio mokyklų dirbanti psichologė Asta sakė nė trupučio neabejojanti šios profesijos nauda, tačiau pripažino ne kartą girdėjusi, kad ne tik vaikai, bet ir suaugusieji kalba, esą psichologai mokyklose užsiiminėja niekais.

"Vis daugiau mokinių nori gauti individualias konsultacijas. Kuo daugiau psichologas turi individualių užsiėmimų, - tuo mažiau masinių pasirodymų. Tad realiai kitiems mokiniams, kurie nesilanko pas psichologą, ir gali atrodyti, kad jis nieko neveikia. Juk tie vaikai, kurie lankosi pas psichologą, nesiafišuoja ir dažniausiai draugams apie tai nieko nepasakoja. Tačiau aš esu rami ir žinau, kad dirbu iš širdies. Juolab kad ir mokiniai, su kuriais dirbu individualiai, ir jų tėvai dažnai dėkoja už suteiktą pagalbą", - pasakojo psichologė Asta.

Ji akcentavo, kad viskas, apie ką kalbama psichologo kabinete, neišeina už jo durų.

Patarimais nesimėto

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad mokykloms Lietuvoje dabar talkina apie 1000 psichologų, didžioji dalis jų dirba mokyklose. Be to, kiekviena savivaldybė turi psichologinės pagalbos tarnybas, kur pasiruošę profesionalai ateina į talką.

Be to, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikia pagalbos vaikams ir paaugliams tarnyba "Vaikų linija", kur prisiskambinę jaunuoliai gali pasikalbėti su konsultantais. Kitaip nei kituose miestuose, Klaipėdoje "Vaikų linijoje" dirba ne savanoriai, o profesionalai konsultantai. Žinia, nuo vasario mėnesio Klaipėdos "Vaikų linija" pradėjo dirbti nauju, daugelyje Europos šalių veikiančiu vienodu nemokamu pagalbos vaikams telefono numeriu 116 111.

Klaipėdos vaikų linijos koordinatorė Džuljeta Raščiuvienė pripažįsta, kad prisiskambinti konsultantams nėra lengva. Klaipėdoje linija veikia nuo 11 val. iki 16 val. Vienu metu pokalbis vyksta tik su vienu žmogumi.

"Skambinančių yra labai daug. Vien per šių metų pirmus tris mėnesius sulaukėme per 5 tūkst. skambučių. Per visus praėjusius metus - 20 tūkst. skambučių vien Klaipėdoje. O visoje Lietuvoje - per 90 tūkst. skambučių", - statistiką pateikė Dž. Raščiuvienė.

Pasak jos, dažniausiai vaikai nori pasitarti dėl santykių su bendraamžiais ir su tėvais.

"Neskirstome vaikų problemų į rimtas ir nerimtas. Kartais iš pirmo sakinio atrodo, kad vaikas juokauja, tačiau vėliau paaiškėja, jog už to juoko slypi labai rimta problema. Kada suprantame, kad vaikui realiai padėjome? Tada, kai jis padėkoja. Tačiau jokių konkrečių patarimų nedalijame, o stengiamės, kad vaikas pats susivoktų situacijoje ir pats pradėtų ieškoti problemos sprendimo būdų. Tuo atveju, kai į mus kreipiasi vaikas, kuris patiria smurtą - turime galimybę tokį vaiką sujungti su linija "Pagalba vaikams", tuomet su vaiku toliau dirba specialistai, galintys konkrečiai spręsti jo problemą", - pasakojo Dž. Raščiuvienė.

"Vaikų linijos" atstovai yra ir kasmet kovo mėnesį vykstančios akcijos "Savaitė be patyčių" iniciatoriai. Tačiau Dž. Raščiuvienė pabrėžė, kad tai nereiškia, jog patyčių prevencija mokyklose vykdoma tik tą savaitę.

"Pedagogai ir psichologai mokyklose dirba ištisus metus, kad patyčių būtų kuo mažiau. Deja, ne visi moksleiviai tą jų darbą pastebi. Nieko nuostabaus, juk ir ne visi suaugę dar suvokia, kokia turi būti psichologo pagalba", - pastebėjo Dž. Raščiuvienė.

Informacija

Nuo liepos 1 dienos mokyklose pradės veikti Vaiko gerovės komisijos, kurioms bus patikėta švietimo pagalba vaikams, ypač turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dėmesys mokyklos nelankantiems mokiniams, jų nederamo elgesio ir kitokių problemų sprendimas, galimų konfliktų prevencija ir krizių valdymas. Komisijos nariais galės būti mokyklos vadovai, socialiniai pedagogai, psichologai, specialieji pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai, klasių vadovai, mokytojai. Į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tėvai, vietos bendruomenės, seniūnijos atstovai.