Mokiniai jau tapo visagaliai

Viena mokykla Šiauliuose. Šeštokų klasė. Mokytoja neranda žodžių, kuriais galėtų priprašyti įžūlų paauglį netrukdyti pamokos. Moksleivis pasiunčia pedagogę kuo toliau. Per klasę nuvilnija šurmuliu virstantis krizenimas. Patenkintas chuliganas tada nutaria pats paauklėti pedagogę. „Jei dar man aiškinsi - iššoksiu pro langą iš kabineto antrame aukšte, - sušnypščia nebrendyla. - Aš blogiausiu atveju tik koją susilaužysiu, o tave tai užtampys ir iš darbo išlėksi.“

O štai antradienio vakare į Šiaulių policiją kreipėsi kitoje miesto progimnazijoje besimokančio 7 metų berniuko motina. 33 metų moteris pareiškė, kad tądien pamokos metu mokytoja jos vaikui ranka sudavė per galvą. Mokyklos vadovybė tvirtina, kad jokio smurto nebuvo. Buvo ar nebuvo, nustatys teisėsauga.

Mokymo įstaigos direktorius „Vakaro žinioms“ sakė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nebuvo nieko panašaus į smurtą. „Kalbėjausi ir su apkaltinta mokytoja, ir su šio berniuko tėvu, ir su pačiu berniuku - vaikas paneigė, kad mokytoja prieš jį vartojo smurtą, jokių pretenzijų jie neturi“, - sakė mokyklos vadovas. O kaip tada suprasti berniuko motinos policijai parašytą pareiškimą, kuriuo remiantis iškelta baudžiamoji byla? Mokytojai mestus kaltinimus smurtu direktorius vadino nesąmoningu vaiko motinos poelgiu. „Panašu, kad tas pareiškimas policijai gimė dėl problemų, glūdinčių pačioje šeimoje“, - samprotavo pedagogas. Pasak jo, berniukas, kurio sumušimu įtarta mokytoja, yra gudrus, judrus, gyvybingas - kaip ir dauguma vaikų. Jokių specifinių rūpesčių mokykloje jis nekelia.

Jei pedagogė iš tiesų tapo apkalbų ir svetimų problemų auka, vadinasi, mokytojus šiandien galima ne tik apspjaudyti, apipilti klozeto turiniu, bet ir, melagingai apkaltinus, mėginti nutempti į teisiamųjų suolą? „Vakaro žinių“ kalbintas mokyklos vadovas bėda pavadino tai, kad mokytojai dažnai paliekami vieni spręsti bet kokias mokyklose kylančias konfliktines situacijas.

Pasak direktoriaus, ir mokyti vaikus, ir dar dalyvauti konfliktinėse situacijose bei jas spręsti vienam pedagogui jau yra per daug. „Esminė mokytojo pa-reiga - mokyti vaiką, o auklėjimas turi būti šeimoje, - sakė mokyklos vadovas. - Po smurto įstatymo sugriežtinimo tėvai teisinasi negalintys vaikų net sudrausti, nes patys bus nubausti. O kas tada gali? Įstatyme parašyta, ko negali daryti tėvai, bet kažkodėl neparašyta, už ką atsako pats vaikas. Jis už savo brandą irgi turi atsakyti.“ Pasak direktoriaus, dirbti įmanoma su visais vaikais, tačiau tam būtinas trigubas kumštis: vaikas - mokykla - šeima. „Kai šio kumščio sudedamosios dalys sutrūkinėja, tada ir prasideda visokie nesusipratimai.“

Kritines situacijas mokykloje, pasak pašnekovo, padeda spręsti socialinis pedagogas. Išskirtiniais atvejais įsikišti tenka ir pačiam mokyklos vadovui. „Mūsų mokykla yra nedidelė, mokinių vis mažėja, todėl esame pajėgūs išspręsti kylančius klausimus patys ir apie saugos tarnybų pagalbą negalvojame, - sakė direktorius. - Kur kas labiau reikalingas mokykloje dirbantis psichologas, tačiau tam nėra lėšų. Didesnėse mokyklose pedagogams savo jėgomis sudrausminti problemų keliančius vaikus gal ir sunkiau. Juk ir porą vaikų auginančioje šeimoje kyla problemų, o mokykloje vaikų juk yra dešimtys, šimtai. Vaikai nori pasirodyti, bet nežino, kaip tai padaryti, nes stokoja įgūdžių. Jie reikalauja dėmesio bet kokia kaina, nes dažniausiai to dėmesio trūksta šeimoje.“


Virginija Servutienė, psichologė:

Mokytojams tikrai nelengva, jiems daugiau talkinti turėtų moksleivių tėvai. Esmė yra santykis tarp mokytojo ir vaiko. Tai yra didelė užduotis mokytojui, kaip asmenybei. Labai stiprus pavyzdžio galios, autoriteto vaidmuo, kelio į vaiko širdį suradimas. Vaikams reikalingos ribos. Kuo tos ribos yra aiškesnės, tuo daugiau suformuojama vidinė atsakomybė. Pedagogui reikia labai daug mokytis vidinio supratimo, kad surastų kelią į vaikų širdis. Mano subjektyviu supratimu, mokymas be auklėjimo neegzistuoja. Ir tas mokymas turi ateiti ne iš jėgos, o iš vidinės galios.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“