Migrantai studijuos nemokamai. Mūsiškiai mokės

Lietuvos pasiruošimas priimti pabėgėlius įsibėgėja. Verslininkai jau laisvina darbo vietas, vietiniai tvarko nenaudotus kambarius nuomai, o universitetai kaupia studijų krepšelius. Pasirodo, pabėgėliams, atvykusiems į Lietuvą, dovanosime net ir aukštąjį mokslą. Visiškai nemokamai. Taip nusprendė aukštųjų mokyklų rektoriai. „Vakaro žinios“ vakar lankėsi šalies aukštosiose mokyklose ir teiravosi, ar studentai džiaugiasi, kad ir taip mažai kam tenkančius studijų krepšelius greitai reikės dalytis ir su imigrantais iš kitų šalių.

SAULĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmakursė:

Aš studijuoju vokalo atlikimą akademijoje. Dar būdama pirmame kurse, galiu pasakyti, kad tikrai ne kiekvienas jaunuolis Lietuvoje gali leisti sau mokytis aukštojoje mokykloje. Kartais net ir tais atvejais, kai yra gabus ar labai to trokšta. Nes kainos itin didelės. Nors pati studijuoju nemokamai, žinau, kad mano specialybės studijos kainuoja daugiau kaip 5000 eurų per metus. Tai yra apie 18 000 litų. Juk tai labai dideli pinigai. Tikrai ne kiekviena šeima, net jei tėveliai abu dirba, gali išleisti vaiką mokytis už tokius pinigus.

Aš ir pati esu iš penkių vaikų šeimos. Namuose jau buvo aptarta, kad galėsiu studijuoti muziką tik tuo atveju, jei įstosiu į valstybės finansuojamą vietą. Kitaip tiesiog nebūtų galimybės sumokėti už studijas. Todėl man atrodo nesąžininga, kad pabėgėliams staiga imama žadėti nemokamą aukštąjį mokslą. Štai dabar mano vietą užimtų koks kitos šalies pilietis ir studijuotų nemokamai. Man tai nepatiktų, nes mes nė nežinome, kokius jis mokslus yra baigęs ir ar iš viso dirbs šioje srityje ateityje. Manau, pirmiausia turi būti suteikiamos galimybės mokytis mūsų studentams. Ypač kai aplink tiek daug tokių, kurie net ir norėdami studijuoti neišgali.

ERIKA, Mykolo Romerio universiteto antrakursė:

Akivaizdu, kad studijos nėra visiems prieinamas dalykas Lietuvoje, todėl nesutinku, kad pabėgėliai galėtų mokytis nemokamai pas mus. Nes jei jau pabėgėliai tikrai norės studijuoti, tegul patys įsidarbina ar ima paskolas ir susimoka už mokslą. Juk didelė dalis mūsų studentų taip ir daro.

Studijuoju komunikaciją ir kūrybines industrijas Mykolo Romerio universitete, ir mano studijos atsieina kiek daugiau nei 1000 eurų. Pačiai už mokslą netenka mokėti, tačiau žinau, kad yra specialybių, kurių kainos dar didesnės, o valstybės finansuojamų vietų universitete yra labai mažai. Žinoma, dažniausiai už mokslą tenka mokėti ne patiems studentams, o jų tėveliams. Kai tėveliai finansuoti negali, tenka studijuoti ir dirbti. Tada tokių studentų paskaitose nesimato, o ir ne kiekvienas dėstytojas taikosi prie dirbančiųjų. Yra tokių, kurie griežtai pareiškia, kad darbas studijoms trukdyti negali, ir nesvarbu, iš ko susimokėti.

Žinoma, gal kažkaip reikia padėti tiems, kurie tikrai bėga nuo karo, bet aukštosios mokyklos ir nemokamas mokslas tikrai nėra ta pirmoji pagalba, kuri turi būti suteikta. Keista, kad taip rūpinamasi kitais piliečiais, o ne savais. Studentai tikrai nesidžiaugia šiomis naujienomis.

KAROLINA, Vilniaus kolegijos pirmakursė:

Girdėjome, kad rektoriai nusprendė, jog nemokamai mokytis galėtų ir pabėgėliai. Man atrodo, kad tai labai nesąžininga. Manau, už tuos pinigus reikėtų daugiau valstybės finansuojamų vietų padaryti savo piliečiams, o ne pabėgėliams. Bet politikai visuomet galvoja kažkaip kitaip. Akivaizdu, kad jie nežino, ką reiškia negauti valstybės finansuojamos vietos ir neturėti galimybės gauti aukštąjį išsilavinimą.

Studijuoju Vilniaus kolegijoje, programavimo sistemų specialybės mokslai ten kainuoja apie 2000 eurų. Kaina gal ir ne tokia didelė, kaip kai kurių studijų, bet ir nėra maža. Ne kiekvienas gali surasti tiek pinigų, o jei dar mokykloje nepasisekė, tai jaunam žmogui studijuoti tampa dar sudėtingiau. Žinoma, dabar jau studentams siūloma imti paskolas arba rinktis tikslinio finansavimo studijas. Jų metu pasirašoma sutartis su darbdaviu, kuris ir sumoka už mokslus iš karto suteikdamas darbą. Nors tokie atvejai retai pasitaiko.

Matyt, leisdami pabėgėliams studijuoti nemokamai, norime įrodyti Europos Sąjungai, kad galime tai padaryti. Tai dabar baigę studijas pabėgėliai taip pat eis į darbo rinką? Manau, pirmenybė gauti išsilavinimą ir darbą turėtų būti teikiama lietuviams. Tuo labiau kad dalis pabėgėlių bėga ne nuo karo, o ieškodami geresnių ekonominių gyvenimo sąlygų, patogaus išlaikymo. Todėl tokie sprendimai tik dar labiau privers nusivilti jaunus žmones ir po kelerių metų galėsime stebėti dar vieną emigracijos bangą.

ŽIVILĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmakursė:

Akademijoje mokytis tikrai brangu. Per ketverius metus už mokslus studentams tenka sumokėti daugiau nei 20 000 eurų. Man atrodo, tai labai didelė suma. Tokią tikrai ne kiekvienas gali sau leisti be paskolos. Matyt, todėl čia studijuoja tik tie, kurie tikrai apsisprendę, ir tik tie, kurie gerai mokosi arba gali sau leisti sumokėti. Nežinau, ar įmanoma pačiam sumokėti už mokslus. Kai kurie studentai ieškosi darbo, kiti prašo tėvelių pagalbos. Galimas ir kitas variantas - rasti rėmėjų, kai turtingas žmogus ar verslininkas sutinka sumokėti už tavo studijas. Lietuvoje tai nėra itin populiaru, tačiau užsienyje daug kam pasiseka. Taigi kainos tikrai kandžiojasi, o ypač žinant, kad po studijų neturi jokių garantijų gauti darbą, jokių sutarčių.

Dėl nemokamo mokslo pabėgėliams, manau, anksti spręsti ir sunku pasakyti, koks variantas galėtų būti sąžiningas. Turi būti kažkokie aiškūs atrankos kriterijai, kad nebūtų nuskriausti mūsų studentai, kurie mokėsi, laikė egzaminus, rinkosi studijas pagal esamą finansinę padėtį.

Žinoma, nemanau, kad daug pabėgėlių norėtų studijuoti muzikos akademijoje, bet manau, kad jie neturi užimti mūsų studentams skirtų valstybės finansuojamų vietų. Pabėgėliams galėtų būti aukštasis mokslas nemokamas tik tuo atveju, jei tų vietų liktų laisvų po to, kai įstos visi nemokamai studijuoti norintys lietuviai.

DOVYDAS, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antrakursis:

Nors aš pats už mokslus nemoku, žinau, kad mano studijos valstybei tikrai daug kainuoja. Mano specialybė - bendroji muzikos didaktika - tikrai ne pati pigiausia. Kainuoja daugiau nei 3000 eurų per metus. Atvirai kalbant, jei valstybė mano studijų kainos nepadengtų, nemanau, kad būčiau studijavęs, nes suma tikrai per didelė. Ne kiekvieno ir tėvai tiek uždirba, kad galėtų sumokėti už studijas. O ką jau kalbėti apie chorinį, simfoninį dirigavimą ar tas pačias medicinos studijas, kur kainos dar didesnės.

Deja, būtent dėl to dažnai jauni žmonės renkasi studijas ne pagal gebėjimus ar perspektyvas, o tiesiog pagal tai, kokią programą gali leisti tėvų kišenė. Tai visi žino, bet kažkodėl aukščiausiu lygiu tai nėra sprendžiama. Bet kad pabėgėliams bus suteikiamas nemokamas mokslas, jau teko girdėti. Nežinau, ar daug čia tų pabėgėlių iš viso norės pas mus studijuoti. Viena vertus, norisi galvoti, kad reikia leisti žmonėms tobulėti. Bet juk mes čia augome, stengėmės ir nelabai sąžininga, kad kažkam būtų suteiktos galimybės visa tai apeiti. Turėtų atsirasti bent jau stojamieji egzaminai, kurie padėtų įvertinti pabėgėlio pasirengimą studijuoti. Žinoma, galėtų būti ir tokia tvarka, kad už mokslą reikėtų susimokėti. Juk mūsų studentai tam dirba, ima paskolas, galėtų ir pabėgėliai. Deja, mes visuomet norime eiti Europos priešakyje, įrodyti, kad galime sumokėti. Bet reikėtų pagalvoti, ar taip tikrai sąžininga, nes tokiais atvejais savi piliečiai labai dažnai smarkiai nuskriaudžiami.

Mes per daug tylūs ir neginame savo teisių. Jau seniai turėjo sukilti ne tik studentai, bet ir pensininkai, socialiniai darbuotojai bei kitos socialinės grupės. Yra daug žmonių, su kuriais elgiamasi nesąžiningai, bet mes pripratę tylėti. Kitų šalių gyventojai to neleidžia, jie vos išgirdę prastus įstatymus išeina į gatves, o mes neišeiname, todėl ir įstatymai prasti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“