Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis: „Artimiausi planai - raitotis rankoves ir dirbti."

Kaip vertinate rinkimų rezultatus? Keturis metus aukštojo mokslo srityje aktyviai dirbote su jėgomis, kurios nuo šiol bus opozicijoje, kaip vertinate bendradarbiavimo su naujuoju Švietimo ir mokslo ministru galimybes?

Pastarieji ketveri metai aukštojo mokslo srityje buvo labai aktyvūs, jų metu įgyvendinta nemažai pokyčių, kurių pirmuosius rezultatus dar tik imame pastebėti ir negalime vienareikšmiškai vertinti. Įdėta daug darbo ir pastangų, todėl tikiu, kad naujoji valdžia neskubės griauti to, kas jau nuveikta, tačiau palaikys įgytą pagreitį. Vardan bendro rezultato aktyviai dirbome su buvusiu Švietimo ir mokslo ministru, tačiau priešrinkiminių diskusijų metu pamatėme, kad bendrų taškų galime rasti ir su naujosios sudėties koalicijos partneriais. Todėl esame nusiteikę pozityviai. Dabar svarbiau raitotis rankoves bendram darbui, užuot ieškojus priešybių ar nesutarimų.

Akademinio jaunimo problemų aktualumui naujosios Vyriausybės dienotvarkėje bei jų tinkamam atstovavimui svarbus aspektas – jaunėjantis Seimas. Naujosios kadencijos Parlamente jauniausias narys – dar studentas, tai teikia vilčių, jog studentijos balsas neliks neišgirstas, o jos rūpesčiai – nepastebėti. Iš viso būsimos kadencijos Seime – 12 jaunų narių, daugelis jų priklauso valdančiąją koaliciją sudariusioms politinėms jėgoms, su dalimi jų dar iki rinkimų diskutavome apie studentų padėtį Lietuvoje. Tad, sveikindami jų sėkmę šiuose rinkimuose, linkime nepamiršti dar iki jų išsakytų minčių ir pozicijų. Jaunesniame Seime – jaunesni ir sprendimai.

Visą mėnesį iki rinkimų įvairiausiomis priemonėmis skatinote studentus aktyviai dalyvauti rinkimuose. Kokius tikslus sau kėlėte kampanijos metu?

Visų pirma šia kampanija norėjome mobilizuoti studentus. Siekėme jauniems žmonėms parodyti, kad jų balsas – svarbus ir reikšmingas, kad tik dalyvaudami sprendimų priėmime jie gali pakeisti savo pačių padėtį valstybėje. Drauge su studentais ieškojome jiems aktualių problemų, jų sprendimų, o tuomet juos pristatėme politikams, prašydami pasidalinti mintimis ir įžvalgomis, kaip šias problemas būtų galima išspręsti, o sprendimus – realiai pritaikyti.

Panašu, kad radome bendrą kalbą su politikais. Kampanija buvo svarbi ir šiuo atžvilgiu. Norėjome atsisėsti už vieno stalo su potencialiais šalies politikos formuotojais ir aptarti, kaip galime bendradarbiauti, gerindami studentijos padėtį Lietuvoje. Ir mums pavyko – diskusijų metu ne tik aptarėme problemas, bet ir priėjome prie konkrečių išvadų, partijų atstovai bei lyderiai išsakė savo nedviprasmiškas pozicijas mūsų keltais klausimais. Šiandien mūsų užduotis – neleisti, kad tai teliktų pažadai.

Diskusijos su studentais ir politikais parodė, kad įsisenėjusioms studentijos problemoms, tokioms, kaip griūvantys bendrabučiai ar neefektyvus studijų kokybės vertinimas, egzistuoja ganėtinai aiškūs ir apibrėžti sprendimai, kuriuos mes patys, studentai, esame nusiteikę padėti naujajai Vyriausybei žingsnis po žingsnio įgyvendinti.

Kokias išvadas leido padaryti įvykę rinkimai ir jaunų žmonių aktyvumas juose? Ar studentijai įdomi politika? Kodėl jaunus žmones reikia skatinti ir raginti eiti balsuoti?

Jauniems žmonėms politika įdomiausia tol, kol ji liečia jaunimo rūpesčius ir problemas. Lietuvoje „jauna“ politika nėra itin gyvybinga, todėl ir jaunimo dalyvavimas joje – gana vangus. Vis dėlto įgyvendinta kampanija mums davė daug peno apmąstymams: jos metu nemažai studentų apie savo problemas prabilo viešai, jie aktyviai diskutavo susitikimuose su politikais, savo poziciją išreiškė mitinguose ar kituose renginiuose. Studentai aiškiai žino ko nori ir ateina to pasakyti. Tai rodo, jog, nepaisant ganėtinai žemo bendro jaunų žmonių politinio aktyvumo, Lietuvos studentija yra nusiteikusi dalyvauti valstybės gyvenime ir savo gerovės kūrime.

Po rinkimų atlikta studentų apklausa parodė, jog balsavo daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų, kurių daugiau nei pusė savo balsus atidavė opozicijoje atsidūrusioms politinėms jėgoms. Ar tai, kad studentų balsas neturėjo reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams, juos nuvils? Tikriausiai, tačiau manau, kad tuo pat metu šis rezultatas turėtų padėti mobilizuoti akademinį jaunimą stengtis, kad jo nuomonė ir pozicija būtų išgirsta.

Žinoma, studentai nusivylę – itin didelė dalis jų apklausoje, porinkiminiuose renginiuose pabrėžė didelį korupcijos mastą šiuose rinkimuose, priverčiantį abejoti demokratijos principų veikimu ir prasmingumu. Tačiau būtent studentai ir yra jėga, galinti pakeisti tai, kas mūsų šalyje jai nepatinka – suteikti prasmę demokratiškiems rinkimams, drauge su politikais įgyvendinti norimus pokyčius. Ir vis didesnė dalis jaunų žmonių tai supranta.

Studentai aktyviai kelia savo problemas, nori dalyvauti jas sprendžiant, tačiau bendras jaunų žmonių dalyvavimo politikoje rodiklis Lietuvoje tebėra sąlyginai žemas. Kas dar, be panašių kampanijų, Jūsų nuomone, padėtų pakeisti šią padėtį?

Tai – sudėtingas ir nevienalytis klausimas, tad ir spręsti jį reikėtų kompleksiškai. Vienas iš atsakymų – elektroninis balsavimas. Nors daugeliu aspektų vertinamas kritiškai, būtent balsavimas internetu leistų jaunų žmonių politinei valiai turėti kur kas daugiau reikšmės bendrame valstybės kontekste. Socialinėje virtualioje erdvėje prieš šiuos rinkimus buvo organizuotas balsavimas internetu – tiesiog žaidimas, nieko nelemiantis, tačiau puikiai atskleidžiantis statistiką. Absoliuti dauguma jame balsavusiųjų – jauni žmonės, studentai.

Vargu ar tai, kad jauni žmonės mieliau balsuotų ir būtų aktyvesni, atsiradus galimybei valią išreikšti internetu, reikėtų vertinti kaip menką jaunimo suinteresuotumą politika ar tiesiog tingumu. Labiau tikėtina, jog tai – tiesiog naujoji, mūsų laikų realybė. Itin didelė dalis mūsų gyvenimų persikėlė į virtualią erdvę, politika – ne išimtis.

Žinoma, balsavimas internetu – tai tik įrankis, supaprastinantis balsavimo procedūrą, tačiau jis bus bevertis, jei mūsų visuomenėje nuo mažens nebus skiepyjamas pilietiškumas, bendruomeniškumas, palaikomas sutelktomis valstybės, nevyriausybinių organizacijų jėgomis. Studentų bendruomenės, studentiškų organizacijų vaidmuo taip pat labai svarbus – jos veikia kaip telkianti jėga, formuojanti jaunų žmonių pažiūras, jog tik kartu galime nuveikti daugiau savo ir aplinkinių labui. Tokią užduotį keliame ir Lietuvos studentų sąjungos veiklai.

Rinkimai praėjo, studentų mobilizavimo kampanija baigėsi – kas toliau?

Kampanija toli gražu nesibaigė. Studentų politinio aktyvumo skatinimas bei jų problemų sprendimas – ilgas ir nuoseklus procesas, nesitikime pasiekti rezultatų, sukrusdami tik prieš rinkimus. Dirbame toliau – bendraujame su politikais, ieškome bendrų sprendimų, klausiame studentų nuomonės, organizuojame diskusijas. Esame patenkinti pasiektais rezultatais, tačiau jie būtų beverčiai, jei visa tai, ką iki šiol laimėjome, taip ir liktų neįgyvendinta. Valdantieji, koalicijos keičiasi, tačiau jaunų žmonių rūpesčiai ir tikslai išlieka tie patys.

Studentai Lietuvoje turi dar daug neišspręstų problemų, neužduotų ir neatsakytų klausimų, tad juos vienijančiai Lietuvos studentų sąjungai veiklos ir pasibaigus rinkimams netrūks.