Liaudies muzikos puoselėtojas pasitinka jubiliejų

"Kai tapau dekanu, visi sakė, kad dabar jau, ėmusis gausaus administracinio darbo, su grojimais bus baigta, - prisimena nuo 2004-ųjų KU MF vadovaujantis muzikas. - Tačiau aš pareiškiau: jeigu naujos pareigos trukdys muzikuoti, aš jų atsisakysiu... Daug kas po muzikos mokslų padeda instrumentą į šalį. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad atidavus daug metų studijoms, pramokus muzikuoti, reikia groti ir toliau. Tokia mano principinė nuostata, tai rekomenduoju ir studentams."

Iš Kaišiadorių kilęs V. Tetenskas mokyklos metais buvo "etatinis" švenčių akordeonininkas. Vyresnė bendramokslė paragino stoti į Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar - konservatorija). "Sakiau, ką aš ten veiksiu? "Grosi birbyne", - nesutriko bičiulė", - šypsosi V.Tetenskas.

Baigusį aštuonias klases Vytą, tingėjusį galvoti apie mokslus, tėvas pasiėmė į fermą - šerti veršių. Paragavęs sunkaus darbo ir šakėmis nusitrynęs delnus iki pūlingų pūslių, rudeniop vaikinas išsiruošė į papildomus stojamuosius egzaminus muzikos mokykloje. Ir įstojo. "Birbynės tariausi nematęs, tačiau išvydęs instrumentą, supratau, kad vaikystėje ganant karves iš alksnio darytos dūdelės buvo ne kas kita, kaip birbynės atmainos", - sako dekanas.

Liaudies instrumento galimybės sužavėjo studentą. "Grodamas birbyne gali nustebinti bet kurios šalies publiką. Atrodytų, kėdės koja, kaip ją kartais pavadina, o groti gali absoliučiai viską: klasikinius kūrinius, kompozicijas smuikui, obojui - beje, pastarųjų nė nereikia transponuoti, nes birbynės diapazonas už obojaus platesnis."

Studijas pratęsęs Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), V. Tetenskas nuo pirmo kurso grojo kameriniame liaudies instrumentų ansamblyje "Sutartinė", daug koncertavo užsienyje. "Nors pagal tuometes taisykles pirma turėdavai išvažiuoti į kokią socialistinę šalį, mano pirmoji kelionė buvo į Suomiją", - šypsosi prisiminęs. Po studijų sulaukė buvusio mokytojo, prof. dr. Algirdo Vyžinto pasiūlymo dirbti Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose naujai įkurtoje Liaudies muzikos katedroje.

"Pradžioje jutau nostalgiją Vilniui, tačiau apsipratau: iki tol Klaipėda atrodė labai toli, o įsikūrus greitai tapo sava. Kitur savęs neįsivaizduočiau, - sako pedagogas, parengęs jau per šešiasdešimt specialistų. - Kaskart džiaugiuosi nuvažiavęs į Lietuvos dainų šventę: dauguma dalyvaujančių kolektyvų vadovų - mūsų absolventai. Ne paslaptis, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai liaudininkai karjerą planuoja kitaip: labiausiai norima patekti į "Lietuvos" ansamblį, o po intensyvaus gastrolinio gyvenimo renkamasi ramesnį pedagoginį darbą."

Dabar, jo teigimu, situacija liaudies muzikos studijų srityje yra suprastėjusi. "Dabartinei valdžiai meno nereikia. O aš manau, jeigu tauta neturi savo kultūros, dainos, šokio, ji pasmerkta žlugti. Gegužę buvau išvažiavęs į Estiją, į Tartu universiteto Viljandi kultūros akademiją. Mažas miestelis, o liaudies meno palaikymas - didžiulis. Lauko scenose susirenka tūkstančiai liaudininkų, vyksta festivaliai. Kodėl negalime šito daryti Lietuvoje? Renginių patirtis rodo, jog susidomėjimo netrūktų", - naujus sumanymus žada muzikas ir pedagogas.

Dosjė

Gimė 1951 m. liepos 11 d. Kaišiadoryse.

1966-1970 m. studijavo J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje Vilniuje.

1970-1975 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Dirbo respublikinių moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblio liaudies instrumentų orkestro vadovu.

1981-1984 m. studijavo Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) kultūros ir menų universitete orkestrinio dirigavimo katedroje.

1975-1983 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Liaudies muzikos katedros dėstytojas, vėliau - docentas, nuo 1998-ųjų - profesorius.

Nuo 1983 m. iki dabar yra Liaudies muzikos katedros vedėjas.

Nuo 2004 m. iki dabar yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas.

Surengė 300 solinių koncertų šalies ir užsienio scenose, dalyvavo daugiau kaip 2000 koncertų, Lietuvos radijuje įrašė per 200 kūrinių, išleido solinę plokštelę, 3 garso kasetes, 13 kompaktinių diskų.

Įvairių festivalių laureatas, dainų švenčių dirigentas, muzikų konkursų komisijų narys; yra muzikos, metodinės literatūros ir kelių monografijų autorius.

2008 m. pelnė Klaipėdos kultūros magistro titulą.