Kuo būti užaugus?

„Forbes“ išanalizavo pasaulines tendencijas ir pabandė nuspėti, kokios profesijos bus reikalingiausios per artimiausius 10 metų.

Šalys vis mažiau kariauja tarpusavyje, tačiau teroro aktų skaičius auga. Manoma, kad ateities kariai labiau kvalifikuosis ne atvirai kovoti mūšio lauke, o specifinėms operacijoms karštuose taškuose, taikos palaikymo ir konstruktyvios tvarkos atkūrimo misijoms. Jiems taip pat teks kovoti su teroristais ir atokiausiuose pasaulio taškuose besislepiančiais maištininkais.

Analitikų teigimu, ateities tendencija aiški – kariai bus pasirengę savarankiškai priimti sprendimus probleminėse situacijose. Kitaip nei ankstesniuose masiniuose karuose, ateities kariams teks išsiugdyti skirtingų komperencijų: puikiai orientuotis tam tikrose vietovėse, išmanyti vietos gyventojų psichologiją, gebėti apsieiti be sunkiųjų ginklų.

Iš krizės, kuri pirmiausia prasidėjo JAV, matyti, kad kartais laisvojoje rinkoje prireikia dar vieno galingo žaidėjo – valstybės. JAV, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje ir kitose šalyse valstybės ėmė gelbėti bankus, spausdinti pinigus, supirkinėti didelių bendrovių akcijas. Ekonomistai teigia, kad krizės įveikti nepavyks dar ne vienerius metus. Taigi vyriausybės vaidmuo ekonomikoje bus svarbus. Įmonėms reikės žmonių, kurie rastų tinkamus žožius, bendraudami su kitų valstybių atstovais ir mokėtų išsiderėti nuolaidų, lengvatų ar privilegijų.

Žmonės sensta. Remiantis Jungtinių Tautų skaičiavimais, dabartinis pasaulio žmonių amžiaus vidurkis – 29 metai, o 2050 metais, jei demografinės tendencijos nepasikeis, amžiaus vidurkis išaugs iki 38 metų. Pietų Danijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad daugiau kaip pusė vaikų, gimusių išsivysčiusiose šalyse, sulauks 100 metų. Nepaisant to, kad garbaus amžiaus sulaukusių žmonių sveikata gerėja, daugelis jų savarankiškai susidoroti su juos užklupusiomis ligomis negalės. Jiems reikės specialistų, kurie galėtų tai padaryti. Teigiama, kad gali keistis net visa sveikatos apsaugos sistema – mat tiek jaunuoliai, tiek senukai kenčia nuo įvairių ligų. Kasdienei senjorų priežiūrai reikės vis daugiau darbuotojų.

Naftos ir anglies atsargos Žemėje didelės, tačiau nėra neribotos. Naftos ir anglies energiją iššstums atsinaujinančių šaltinių energija. XXI a. pr. alternatyvių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos) dalis sudarė apie 3,4 proc. visos elektros energijos gamybos pasaulyje. Ši dalis netrukus ims didėti – daugybė šalių planuoja pakeisti naftos ir anglies energiją alternatyvių šaltinių energija. Išmanantys, kaip veikia saulės baterijos, vėjo jėgainės ir potvynių bei atoslūgių energija, ateityje neliks be darbo.

Afrika yra turtinga gamtos išteklių. Daugumos jų gavyboje šiandien aktyviai dalyvauja Azijos šalys – Kinija, Indija, Korėja. Vis dėlto Afrikos gamtos turtų įsisavinimas nepakankamai išvystytas. Dėl to kalta itin nestabili politinė situacija daugelyje regiono šalių. Vis dėlto viliamasi, kad ateityje kiti žemynai megs vis tvirtesnius ryšius su Afrika. Ateityje dirbi su resursais galės tik tos kompanijos,kurios ras bendrą kalbą su vietos elitu. Tam, be abejo, reikės ekspertų ir tarpininkų. Tie, kurie galės patarinėti ir veikti Afrikoje, turės galimybę gerai užsidirbti.

Interneto dienoraščiai arba vadinamieji „blogai“ atsiriekia vis didesnę informacinės erdvės dalį nuo tradicinės žiniasklaidos. Žiniasklaidos priemonės savo skaitytojus šiandien privlioja patrauklų stilių turinčiais „blogeriais“. Ateityje būtent jie ir bus pagrindinis konkurentas tradicinei žiniasklaidai. Sumanios kompiliacijos iš turimos informacijos, originalūs tekstai, skirtingos pozicijos, netikėtai pakurstytos diskusijos sudėtos į vieną tekstą – kita perspektyvi ateities žurnalistikos kryptis.