Klaipėdos valstybinė kolegija tiesia pagalbos ranką tėvams ir jų atžaloms

"Problemų dėl jaunosios kartos tik daugėja. Daugelis tėvų nuleidžia rankas arba tikisi, kad viskas savaime išsispręs. Deja, kaip matome - neišsisprendžia. Dažnai pagalbos reikia ne tik vaikams, bet ir tėvams. Jei tik atsirastų poreikis, - mes pasirengę padėti", - teigė Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) laikinasis direktorius Artūras Kiguolis.

Pasak jo, šios kolegijos Pedagogikos fakultetas rengiasi įsteigti Socioedukacinių inovacijų centrą, kuriame būtų suteikta visokeriopa pagalba vaikams bei įvairaus pobūdžio konsultacijos jų tėveliams.

"Planuojama, kad vaikai galėtų atvykti į centrą po pamokų. Čia jie galėtų lankyti įvairius ugdomojo pobūdžio užsiėmimus, su specialistų pagalba ruošti namų darbus, bendrauti su bendraamžiais ir kt. Be to, būtų organizuojami specialūs kursai tėvams arba globėjams. Vaikai būtų užimti ir mokyklinių atostogų metu. Netgi yra minčių teikti auklių paslaugas mamoms, auginančioms mažamečius vaikus. Mūsų Pedagogikos fakulteto studentėms tai būtų puiki praktika", - idėją nušvietė KVK Pedagogikos fakulteto dekanė Irena Ivanauskienė.

A. Kiguolis svarstė, kad pradžioje paslaugos turėtų būti nemokamos. "Mums yra svarbu, kokia užaugs naujoji karta, juk mes auginame būsimus savo studentus, būsimus pedagogus", - sakė jis.

Šią idėją palaikė ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja socialinių mokslų daktarė Dalia Martišauskienė. Pasak jos, Vakarų Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai atskleidė, jog tėvai pageidautų, kad jų vaikams būtų papildomai teikiamos edukacinės paslaugos, tokios kaip muzikos, šokių, dailės pradmenų mokymas, sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, užsienio kalbų mokymas. Tėvai taip pat išryškino, jog jiems trūksta socialinių paslaugų, tai yra vaikų priežiūros, laisvalaikio organizavimo. Tėvai pageidauja, kad vaikai būtų ne tik prižiūrimi, bet ir organizuojami įvairūs renginiai, šventės, išvykos ir pan. Tėvai taip pat pastebi, jog jiems trūksta žinių pedagoginėje, psichologinėje srityse. Todėl jiems būtų naudingos individualios psichologų, kompetentingų pedagogų konsultacijos, mokymai.

"Daugelis tėvų pripažįsta, kad jiems trūksta žinių, kaip vaiką ugdyti individualiai, kad būtų įgyjamos ir gilinamos vaiko bendrosios, pažintinės, meninės ir kitos kompetencijos, ir kaip kokybiškai, prasmingai organizuoti jo laisvalaikį. Be to, reikia pripažinti, kad dabar daugelis tėvų labai užimti, todėl negali skirti pakankamai laiko savo atžaloms. Todėl tokio centro idėja, kur vaikai būtų ne tik visapusiškai ugdomi, bet ir su specialistų priežiūra galėtų papildomai ugdytis, paruošti namų darbus, praleisti laisvalaikį, o tėvai galėtų individualiai konsultuotis jiems aktualiais klausimais, labai sveikintina", - džiaugėsi dr. D. Martišauskienė.

Be kita ko, ji svarstė, kad šis socioedukacinis centras būtų tarsi išsigelbėjimas tiems vaikams, kurių tėvai yra išvykę uždarbiauti į užsienį.

"Sociologai šias šeimas vadina "atotolio" šeimomis. Psichologai akcentuoja, kad Lietuvoje su laikinais globėjais ar kitais šeimos nariais likę vaikai patiria tokias pat problemas kaip ir išsiskyrusių šeimų vaikai.

Tėvų palikti vaikai dažnai turi elgesio sutrikimų - hiperaktyvumas, perdėtas dėmesio norėjimas, dažnai jiems sumažėja mokymosi motyvacija. Kad tokie vaikai patirtų kuo mažiau diskomforto, reikėtų pasirūpinti jų užimtumu po pamokų. Vaikas bendrojo lavinimo mokykloje yra ugdomas pamokų ir popamokinių užsiėmimų metu, tačiau nemažai vaikų dėl įvairių psichologinių problemų, gana dažnai pasitaikančių mokyklose patyčių ir psichologinio smurto ar dėl vaiko individualių savybių nepageidauja lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimų mokykloje. Su tokiais vaikais reikėtų individualaus darbo, koks galėtų būti šiame centre, vaiko namuose ar kitose susitartose su tėvais ar globėjais vietose", - svarstė dr. D. Martišauskienė.

Jai antrino ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė, socialinių mokslų daktarė Giedrė Slušnienė, tyrusi mokinių adaptacijos problemas pradinėje ir bendrojo lavinimo mokyklose. Mokslininkė priėjo prie išvados, kad daugelis tėvų, dėl kompetencijos stokos, įvairias problemas, su kuriomis susiduria jų vaikai mokykloje, palieka savieigai, ramindami save, kad tai praeis savaime.

"Kita didžiulė bėda, kad tėvai dažnai negeba profesionaliai įvertinti arba paprasčiausiai laiku pažadinti savo vaikuose slypinčių gabumų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl tėvų klaidų ar pedagogų neapdairumo net 50 procentų talentų taip ir neatsiskleidžia arba žūva. Tiesa, atsiskleidžia ir kita medalio pusė - kartais tėvai pervertina savo vaikus priskirdami jiems nesamus gabumus arba tiesiog vaikų pagalba bando realizuoti savo neišsipildžiusius kūrybinius lūkesčius arba vaikystės svajones. Tad Socioedukacinių inovacijų centre kvalifikuoti specialistai padėtų profesionaliai įvertinti vaikų turimus gabumus ir patartų, kaip juos ugdyti. Būtinai turime prisidėti prie kūrybiškos asmenybės ugdymo bei puoselėjimo, nes kūrybinis potencialas - tai viena iš galimybių, padėsiančių išgyventi nuolatinės kaitos procesų ir informacinės visuomenės vystymosi laikotarpiu", - įsitikinusi G. Slušnienė.