Klaipėdos universiteto operos studijos studentai pristatė komišką operą „Vespeta ir Pimpinonė“

Gegužės 27 d. prasidėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Jaunųjų talentų festivalis“. Festivalio metu pirmieji debiutavo Klaipėdos universiteto operos studijos studentai, kurie pristatė Klaipėdos publikai dar negirdėtą komiškąją operą „Vespeta ir Pimpinonė“ (Režisierius Ramūnas Kaubrys, muzikos vadovas Milo Longo, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, grimo dailininkė Aira Brazdienė)). Gražų sekmadienio rytą įvyko šios Tomaso Albinoni‘o operos premjera Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje.

Šios operos muzika paprasta, žaisminga, tad ieškoti gilios prasmės joje tikrai nereikėtų. Kadangi pati opera labai trumpa, tarp veiksmų buvo atliekama to paties kompozitoriaus simfonija G-dur styginiams ir klavesinui. Siužetas, kaip įprasta komiškosios operos žanrui, taip pat nesudėtingas. Daugeliui ši opera galėjo priminti kiek geriau žinomą to paties žanro G. B. Pergolesi‘o veikalą „Tarnaitė Ponia“.

Operose dažnai vaizduojamos gyvenimiškos istorijos: jauna tarnaitė, trokšdama geresnio gyvenimo, nori suvilioti savo poną. Po sėkmingų vilionių tarnaitė virsta tikra dama, o vyras lieka „po padu“. Šios operos siužetas gana banalus, bet režisūriniai sprendimai suteikė operai naujumo. Buvo įdomu, kad režisierius pasirinko šiuolaikiškus stilizuotus kostiumus ir priartino operos siužetą prie šių laikų. Verslininkas, koncertų salės savininkas Pimpinonė – tikras „saldainiukas“ (Atlikėjas Modestas Narmontas). Stilingas,  turtingas ir save mylintis vyras, norintis dėmesio, o jauna mergina Vespeta dėmesiu jį ir paperka. Iš pradžių ji kuklesnė, bet turtai merginą pakeičia. Kalbant apie Vespetos personažą (atlikėja Gabrielė Kučinskaitė), išties norėjosi matyti ryškesnį tarnaitės virsmą iš kuklios merginos į ekstravagantišką ponią, arba nuo pat pradžių Vespetą parodyti kaip tipišką šių laikų „barakudą“. Tačiau tai – tik maža detalė, kurią kiekvienas atlikėjas ir žiūrovas gali interpretuoti skirtingai.

Svarbesnis dalykas šiame pastatyme yra operos vystymas ir kalba. Nepaisant aiškių operos siužeto „griaučių“ ir gana išsamaus režisieriaus pristatymo prieš pat pasirodymą, išties buvo sunku iki galo suprasti, kas ir kodėl vyksta scenoje, nes solistai dainavo italų kalba ir, deja, jokių subtitrų nebuvo. Tad net ir labai norint suprasti operą ir įsitraukti į jos veiksmą, nesuprantant, ką sako personažai, galėjo darytis nuobodu, o ir pati muzika nepadėjo suprasti siužeto. Vis dėl to studentų sėkmingos pastangos aiškiai ir taisyklingai dainuoti italų kalba tiesiog sužavėjo.

Sudomino ir nustebino spektaklio metu pasirodę personažai (mimansai) – musės. Šie personažai suteikė vyksmui žaismingumo, buvo įdomu stebėti kaip kiekviena  vis kitokia, pasižyminti vis kitokiais charakterio bruožais.

Atlikti baroko stiliaus komiškąją operą taip, kad ji būtų įdomi ir atrodytų aktuali šių laikų žmogui, buvo tikrai sudėtingas iššūkis jauniesiems atlikėjams ir visai kūrybinei komandai. Nepaisant sunkumų, su šiuo iššūkiu buvo susidorota sėkmingai.