Klaipėdos universitete vystomos krevečių auginimo ir probiotikų technologijos pažangiai akvakultūrai

Augant žmonių populiacijai Žemėje, smarkiai auga maisto, o kartu ir žuvininkystės produkcijos poreikis. Vidutinis pasaulio žuvies suvartojimas 2016 metais pasiekė rekordinius 20 kg vienam asmeniui per metus. Tuo tarpu Europoje suvartojama 24 kg vienam asmeniui per metus, o Lietuvoje – apie 16-18 kg. Prognozuojama, jog ilgainiui eksploatacinė žuvininkystė/komercinė žvejyba nebegalės patenkinti šių augančių žmonijos poreikių: jau dabar daugiau nei pusė pasaulinių žuvų išteklių yra pergaudyti ir žvejyba pasauliniame vandenyne stagnuoja. Nepaisant to, žuvininkystės produkcijos tiekimas auga ir tai yra įmanoma dėka akvakultūros.

Kas yra akvakultūra ir kodėl svarbūs jos tyrimai?

Akvakultūra – žuvų auginimas gėlame arba jūros vandenyje, sudarant joms dirbtines mitybos ir gyvenimo sąlygas. Tai yra sparčiausiai auganti maisto gamybos šaka pasaulyje. Planuojama, kad 2030 metais visa akvakultūroje užauginta produkcija (žuvys, moliuskai, vėžiagyviai, jūros ežiai ir jūros agurkai, valgomosios medūzos, varlės ir net vėžliai) sudarys virš 60 proc. pasaulinės žuvininkystės produkcijos.

Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose akvakultūra yra išskiriama kaip viena prioritetinių ateities ekonominio vystymosi krypčių Baltijos jūros regione.

„Kalbant apie žuvininkystę ir akvakultūrą Lietuvoje, be abejo išskirtinas pajūrio regionas, kur yra visi pagrindiniai verslinės žvejybos telkiniai, sutelkta visa žvejybos ir didelė žuvies apdirbimo pramonė. Pastaruoju metu čia kuriasi naujos akvakultūros įmonės, diegiančios pažangius sprendimus, auginančios naujas Lietuvos rinkai rūšis (pvz., arktines palijas). Tvari, mėlynosiomis biotechnologijomis paremta akvakultūra yra ir viena prioritetinių sričių Klaipėdos miesto ekonominio proveržio strategijoje 2030“, – sakė  Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika.

Jūrinė akvakultūra Lietuvoje?

Lietuvos, o tai pat ir viso pasaulio akvakultūros statistikoje dominuoja tvenkiniuose užauginamų žuvų, tokių kaip karpių, plačiakakčių, amūrų produkcija. Tačiau didžiausia pridėtinė vertė šiuo metu yra sukuriama jūrinėje akvakultūroje.

Pavyzdys – Norvegijos lašišų akvakultūra, pagaminanti daugiausiai pasaulyje Atlanto lašišos produkcijos, kurios eksportas 2017 metais sudarė 6,7 mlrd. Eur. Tai yra viena iš klestinčios šalies ekonomikos sėkmės istorijų, bet tam yra sukoncentruotas didelis inžinerijos, jūros technologijų, ekologijos, biologijos, biotechnologijų mokslo potencialas. Vaikai jau net mokyklose pradedami mokyti akvakultūros pagrindų.

Ar Lietuvoje mes turime šansų vystyti jūrinę akvakultūrą? „Remiantis Klaipėdos universiteto jūros tyrimų ir modeliavimo rezultatais ir sukauptomis praktinėmis žiniomis, akvakultūros vystymui Baltijos jūros Lietuvos vandenyse ko gero yra daugiau kliūčių nei galimybių. Kitose pasaulio jūrose plačiai paplitusiai midijų, austrių ar jūros dumblių akvakultūrai – pas mus per mažas druskingumas. Šios rūšys čia neauga arba neužaugtų iki reikiamo dydžio.

Žuvų auginimui jūriniuose narvuose kaip Norvegijoje – pas mus labai sudėtingos hidrometeorologinės sąlygos. Žinoma, technologiškai viskas yra įmanoma, bet kad tai atsipirktų – turėtų būti vystoma didelės pridėtinės vertės akvakultūra, auginamos vertingos jūrinės rūšys. O tai vėlgi yra apribota žemo druskingumo“ – tikina dr. N. Nika.

Tačiau jūrinių rūšių akvakultūrą galima vystyti krante. Tai leidžia daryti sudėtingos recirkuliacinės akvakultūros sistemos (RAS), kur žuvys auginamos baseinuose, o uždaru ciklu cirkuliuojantis vanduo yra išvalomas nuo žuvų šalinimo produktų ir nesuėsto pašaro, dezinfekuojamas, prisotinamas deguonimi ir vėl tiekiamas į žuvų baseinus. Dabar recirkuliacinėse sistemose pasaulyje užauginama 4 % visos akvakultūros produkcijos, bet planuojama, jog 2030 metais šis rodiklis pasieks 40 %.

Krevetės jau auginamos Klaipėdoje

Žuvininkystės ir akvakultūros tyrimai yra viena iš KU Jūros tyrimų instituto specifinių veiklos sričių, o pastaruoju metu čia yra intensyviai vystomos inovatyvios ir tvarios akvakultūros technologijos.

Kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku (KMTP) Klaipėdos universitete šiuo metu yra vystomos jūrinės recirkuliacinės akvakultūros ir krevečių auginimo kompetencijos, skirtos moksliniams tyrimams, studijoms ir specialistų ugdymui bei žinių komercializavimui.

„KU yra įrengta moderni RAS, integruota su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir skirta didelės pridėtinės vertės akvakultūros objekto – baltakojės blyškiosios krevetės auginimui. Tai yra Ramiojo vandenyno rūšis, intensyviai kultivuojama tvenkiniuose Azijoje, bet sparčiai auga ir krevečių recirkuliacinės akvakultūros mastas. Tad netiesa, jog jūrinė akvakultūra Lietuvoje yra neįmanoma, kaip kartais kategoriškai pasigirsta iš Lietuvos akvakultūros sektoriaus atstovų.

Priešingai – jūrinė recirkuliacinė akvakultūra turi palankių vystymosi perspektyvų. Moderniose sistemose, dirbtinai ruošiant jūrinį vandenį, galima auginti vertingas jūrines rūšis, pavyzdžiui otus, doradas ar krevetes. Tai leistų diversifikuoti Lietuvos RAS sektorių“, – įsitikinęs dr. N. Nika.

Pasak mokslininko, recirkuliacinės akvakultūros sektorius jau kurį laiką susiduria su rimtomis vystymosi problemomis. „Kelios dešimtys įkurtų RAS buvo daugiausiai skirtos afrikinių šamų auginimui, nepaisant to, kad rinka tradicinėmis rūšimis yra aprūpinta, o afrikiniais šamais – persotinta. Pagrindinė problema kuriant akvakultūros verslą – daugiausiai už ES fondų lėšas įrengiama žuvų auginimo įranga, bet neskiriama pakankamai dėmesio rinkos analizei, verslo planui, tad didelė dalis įmonių neišsilaiko.

Gerai atlikus namų darbus ir apgalvojus produkcijos realizavimo strategiją, krevečių ir kitų jūrinių rūšių recirkuliacinė akvakultūra gali tapti daug perspektyvesniu verslu nei tradicinių, kartais sunkiai realizuojamų rinkoje rūšių auginimas. Tai rodo ir sparčiai augantis verslo domėjimasis galimybėmis vystyti krevečių akvakultūrą“, – sako dr. N. Nika.

Vakarų Lietuvos geoterminio potencialo panaudojimas akvakultūroje

Jūrinė recirkuliacinė akvakultūra gali būti vystoma visoje Lietuvoje, tačiau dr. N. Nikos nuomone, didžiausios perspektyvos yra pajūrio regione. Ir ne tik todėl, kad čia yra jūra: vakarų Lietuvos regionas pasižymi dideliais geoterminio vandens ir energijos ištekliais.

„Neseniai KU ir KMTP iniciatyva buvo atliktas tyrimas, įrodęs kad geoterminis vanduo itin tinkamas sveikatinimo procedūroms. Mes norėtume tikėti, kad šis vanduo turi ir dar vieną panaudojimo sritį, duodančią didelę pridėtinę vertę regiono vystymuisi, t.y. jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą. Auginant tokius gyvius kaip krevetės, yra reikalingi dideli energijos kiekiai vandeniui šildyti (iki 30 laipsnių), taip pat dirbtinė druska vandeniui ruošti. Geoterminės šilumos ir sūrimo iš Žemės gelmių panaudojimas yra vienas iš jūrinės akvakultūros vystymui palankių aspektų, kuriuos taip pat tiria KU su KMTP partneriais“ – teigė dr. N. Nika.

Probiotikai – galimybė žuvis auginti be antibiotikų

KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijoje Kopgalyje bei žuvininkystės tvenkiniuose universiteto tyrėjai su Latvijos biotechnologijų įmone Baltic Probiotics vykdė probiotikų efektyvumo tyrimus. Remiantis šių kompleksinių tyrimų rezultatais, KU partneris sukūrė ir į rinką išleido naują probiotinį preparatą, skirtą pažangiai, sveikai akvakultūrai.

Probiotikai – tai gerosios bakterijos, galinčios išskirti antibakterines, antivirusines medžiagas, gerinti vandens kokybę, žuvų virškinimą ir augimą, stiprinti imunitetą bei kitaip teigiamai veikti akvakultūrą. Probiotikai gali padėti pašalinti patogenines, ligas sukeliančias bakterijas, taip palaikant sveiką akvakultūrą, išvengiant gydimo antibiotikais, dezinfekavimo ir kitų nepageidautinų, bet dažnai neišvengiamų procedūrų.

„Šiuo metu probiotikų panaudojimo akvakultūroje tyrimai yra tęsiami ir suplanuoti bent keliems metams į priekį. Tyrimų pagrindu numatomas tolesnis probiotikų naudojimo metodikų tobulinimas bei rekomendacijų partneriams rengimas dėl produktų vystymo, pvz., produkto jūrinei recirkuliacinei akvakultūrai sukūrimo.

Naudodamiesi savo ir užsienio partnerių mokslinėmis kompetencijomis bei bendradarbiaudami su verslu tęsime inovatyvių akvakultūros technologijų tyrimus ir jų praktinio taikymo skatinimą“, – sakė dr. N. Nika.