Klaipėdos universitete gausu nacionalinių ir tarptautinių konferencijų

Konferencija, skirta jūros mokslui ir technologijoms

11-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2018“ jau yra tapusi forumu, kuriame pristatant jau pasiektus rezultatus gimsta naujos idėjos ir iniciatyvos nacionalinio jūrinio mokslo plėtrai. Tradiciškai joje susitinka skirtingų sričių mokslininkai – geologai, hidrobiologai, fizinės okeanografijos specialistai, geochemikai, o pastaraisiais metais – ir technologinių krypčių atstovai. Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius jūros mokslo ir technologijų pasiekimus ir perspektyvas, suburti bendrai diskusijai įvairias jūrinio sektoriaus mokslo, studijų ir verslo institucijas.

Konferencijos atidaryme KU naujame Jūros tyrimų institute (JTI) Klaipėdos miesto meras bei KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas sveikindamas susirinkusius džiaugėsi, jog konferencija pritraukia platų spektrą dalyvių, mokslininkų, klausytojų. „Pastaruoju metu, uosto plėtros kontekste, jūros ir krantų tyrimai yra kertiniai, priimant svarbius sprendimus. Vykstant aštrioms diskusijoms yra reikalingas profesionalus ir kompetentingas žodis, kurio nestokoja Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai. Aš tuo žodžiu tikiu ir pasitikiu“. Meras pažymėjo, jog siekiant įgyvendinti mėlynojo proveržio strategiją „Klaipėda 2030“ yra svarbu, jog Klaipėdos universitete vyksta tokio masto konferencijos, prisidedančios prie jūros mokslų ir technologijų proveržio regione.

KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė konferencijos atidarymo metu kalbėjo: „Jūros tyrimų institute mokslininkai stengiasi „jūrą“ atsinešti į krantą – įvairiausiomis formomis, pačiomis moderniausiomis priemonėmis. Tačiau niekas neprieštaraus, jog niekas neatstos jūros tyrimų atviroje jūroje. Džiaugiuosi, jog Klaipėdos universitetas turi geriausią jūros tyrimų komandą ne tik Lietuvoje, bet nepabijosiu pasakyti, ir visoje Europoje.“

KU JTI direktorė prof. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė akcentavo, jog šios konferencijos metu ne tik pasidalijama pastarųjų metų tyrimų rezultatais, bet ir generuojamos idėjos bei bendradarbiavimo galimybės naujiems tyrimams, projektams, darbams. „Linkiu, kad šį jūros mokslų ir technologijų atstovų susitikimą įprasmintume ne tik apsilankymu, bet ir sukurtume naujų dalykų, kurie turėtų tęsinį ateityje“.

Renginio metu dalyviams duris atvers Instituto mokslinės laboratorijos, kuriose bus galima susipažinti su naujausia mokslinių tyrimų įranga bei čia vykdomais jūros aplinkos ir jūrinių technologijų moksliniais tyrimais.

Na, o 25 dieną 11 val. konferencijos metu vyks sesija „Lietuvos jūrinis mokslas ir jūrinės aplinkos apsauga“. Šioje sesijoje dalyvaus LR aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Sesijos tikslas – aptarti priemones, kurios leistų efektyviau valdyti jūrinės aplinkosaugos įsipareigojimų įgyvendinimą ir užtikrintų darnesnę aplinkosauginių veiklų valdymo ir mokslo sąveiką.

Konferencija, skirta visuomenės gerovei

13-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės gerovė XXI amžiuje: iššūkiai ir sprendimai“ yra tradicinė ir Universitete vyksta kasmet. Šiemet konferencijoje lankosi mokslininkai iš 8 valstybių: Italijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Baltarusijos, Rumunijos, Latvijos ir t.t.

KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė, sveikindama konferencijos dalyvius, teigia: „Šiandien, globaliame pasaulyje, regionai neturi ribų, tačiau mes galime brėžti vis skirtingas ribas atsižvelgdami į skirtingus šalių politinius, ekonominius, švietimo aspektus. Džiaugiuosi, jog KU socialinio mokslo atstovai ir kolegos iš kitų šalių universitetų turi bendrų sąlyčio taškų diskutuoti, atrasti sprendimus, siekiant kurti gerovę šiuolaikinei visuomenei“.

Socialinių mokslo fakulteto dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas teigia, jog konferencijos „Visuomenės gerovė XXI amžiuje: iššūkiai ir sprendimai“ tikslas yra kurti gerovę savo vaikams, savo šaliai ir pasauliui. „Tarptautinis bendradarbiavimas ir tarpkultūrinis dialogas yra vienas iš pagrindinių faktorių kuriant modernią visuomenę“.

Pirmą konferencijos dieną pranešimus skirtingose sekcijose pristatė pranešėjai iš skirtingų mokslo institucijų bei šalių. Temų spektras įvairus – nuo verslo plėtros galimybių iki miesto visuomenei svarbių gerbūvio problemų. Antroji konferencijos diena, gegužės 25-oji, skirta mokslo ir praktikos sąveikai: „Verslo ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimo kryptys siekiant gyventojų gerovės kūrimo Klaipėdos regione“, kurioje pranešimus skaitys verslo ir mokslo atstovai. Džiaugiamės, kad prie tokio konferencijos formato prisijungė ir Klaipėdos pramoninkų asociacija, kuriai atstovaus vykdančioji direktorė Jolanta Girdvainė.