Klaipėdos universitetas - uodegoje

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, šiemet iš visų, pareiškusių norą studijuoti, priėmimo sąlygas atitiko ir konkurse dalyvavo apie 38 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 3 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Studijuoti pakviesti daugiau nei 30 tūkst. būsimųjų studentų. Iš jų apie 18 tūkst. gavo valstybės finansuojamas vietas.

Daugiausia valstybės apmokamų studijų vietų universitetuose surinko ekonomikos, medicinos ir teisės studijų programos. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Jūrų laivavedybos studijų programa tapo viena iš daugiausia turinčių valstybės finansuojamų vietų.

Asociacijos atstovė spaudai Lina Lengvenienė teigė, jog populiariausios aukštosios mokyklos tarp norinčiųjų studijuoti šiemet buvo Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas. Uostamiesčio alma mater liko 7 vietoje.

Anot Klaipėdos universiteto studentų priėmimo skyriaus vedėjos Beatos Kajutytės, čia studijuoti turėtų atvykti 388 valstybės finansuojamą vietą gavę studentai. Tų, kurie turės patys susimokėti už studijas, skaičius, dėl kilusių techninių nesklandumų, paaiškės šiek tiek vėliau.

Pirmu numeriu pareiškusiųjų norą studijuoti Klaipėdos universitete šiais metais buvo beveik 2 tūkst.

B. Kajutytė teigė, jog studijų krepšelių uostamiesčio universitete šiemet sulaukta mažiau nei pernai. Tačiau lyginant su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, situacija stabili.

Iki liepos 29 dienos (imtinai) visi, gavę kvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose, turi atvykti į studijų vietą pasirašyti sutartį. Gavę valstybės finansuojamą vietą ir nepatvirtinę, jog studijuos, antrajame etape praras galimybę pretenduoti į studijų krepšelį. Tokia proga vėl gali pasitaikyti tik per papildomą priėmimą, kuris vyks rugpjūčio 5-8 dienomis.

Neatitinka rinkos realijų

Ieva DIČMONAITĖ, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė
Džiugu, jog šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus studijuoti pateikė rekordiškas norinčiųjų skaičius, tačiau pageidaujančiųjų studijuoti socialinius mokslus buvo daugiau nei pusė. Lyginant su ankstesniais metais šis procentas išlieka beveik nepakitęs, nors šių metų Lietuvos darbo biržos įsidarbinimo galimybių barometras rodo, kad socialinį išsilavinimą turintiems asmenims įsidarbinimo galimybės yra ribotos. Nors praėjusiais metais ir buvo skirta 600 tūkstančių litų nepanaudotų studijų krepšelių lėšų populiarinti valstybei reikalingas, bet ne itin populiarias specialybes, tačiau rezultatai rodo priešingas pasekmes - besirenkančių technologinius ar fizinius mokslus ženkliai sumažėjo.

Socialinių mokslų populiarumą vis dėlto galima sieti su keliomis priežastimis: tinkamo profesinio orientavimo nebuvimu bei ankstyvu profiliavimu mokyklose, tėvų ir visuomenės įtaka, sukurtu "lengvesnių mokslų" įvaizdžiu ir panašiai. Tačiau viena iš kertinių priežasčių - studijų kaina, kurią į valstybės finansuojamą vietą neįstojęs abiturientas turės sumokėti norėdamas studijuoti aukštojoje mokykloje. Kita vertus, ne visos aukštosios mokyklos gali pasigirti turinčios optimalioms studijoms pritaikytą infrastruktūrą - šis veiksnys taip pat turi ryškų vaidmenį.