Keturios Klaipėdos švietimo įstaigos - tarp geriausių Lietuvoje

Žurnalas „Reitingai“ pristato 2020 metų geriausių mokyklų ir universitetų sąrašus. Nors lyderiaujančių aukštųjų mokyklų bei gimnazijų sąrašas keičiasi nežymiai, svarbių pokyčių reitingų lentelėje yra.

Vilniaus licėjus ir toliau pirmauja gimnazijų reitinguose

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius. Teisę atsirinkti mokinius pagal akademinius rodiklius šiuo metu turi 12 šalies gimnazijų, neįskaitant specializuotų mokyklų, pavyzdžiui, menų.

Šiemet geriausia mokinius atrenkančia mokykla pripažintas yra Vilniaus licėjus, kuris ir pernai užėmė pirmąją vietą. Antroji vieta šiemet, kaip ir pernai, atiteko KTU gimnazijai, o trečioje vietoje iš ketvirtosios pakilo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija. ­Tai yra aukščiausia iki šiol gimnazijos užimta vieta, pernai mokykla liko 4-oje vietoje.

Žurnalas „Reitingai“ taip pat informuoja, kad lyginant šias mokyklas kartu su visomis mokyklomis, taip pat ir neatrankinėmis, šis trejetukas išsaugotų tas pačias pozicijas.

Taip pat pažymima, kad tarp atrankinių mokyklų didžiausią nuosmukį reitingų lentelėje patyrė Vilniaus jėzuitų gimnazija. Mokykla smuktelėjo į iki šiol žemiausią – 5-ą vietą.

Tarp geriausių mokyklų, nedarančių mokinių atrankų, pirmauja Klaipėdos licėjus, šiame sąraše pirmąją vietą užėmęs ir 2019 metais. Antroje vietoje žurnalas „Reitingai“ skelbia Vilniaus „Saulės“ privačią gimnaziją, pernai užėmusią 18 vietą. Trečioji vieta atiteko Panevėžio J. Balčikonio gimnazijai, kuri pernai buvo 4-oje vietoje.

Toliau tarp geriausiųjų mokyklų, nedarančių atrankų, rikiuojasi Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje), Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 2-oje vietoje), Vilniaus Š. Aleichemo gimnazija (pernai buvo 27-oje vietoje), Vilniaus „Gabijos“ gimnazija (pernai buvo 3-ioje vietoje), Šiuolaikinės mokyklos centras (Vilnius) (pernai buvo 34-oje vietoje),  Vilniaus S. Daukanto gimnazija (pernai buvo 6-oje vietoje) bei Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija (pernai buvo 48-oje vietoje).

Iš viso 2020 metais buvo vertintos 356 gimnazijos, kurios nedaro mokinių atrankų.

­­Gimnazijos, kaip ir kasmet, buvo reitinguotos įvertinus visų 2019 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino, tai yra: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat žurnalas „Reitingai“, remdamasis Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, įvertino, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2019 m. laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, buvo vertinama ir kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas (8 taškai).

Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios didžiausia dalis 2019 m. laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus, gavo 3 taškus.

Be to, 2 taškų svoriu buvo įvertintas ir mokinių nubyrėjimas: kiek visų 2017 m. į gimnazijos III (11 kl.) klasę priimtų gimnazistų ją baigė 2019 m. Kai kuriose gimnazijose per pastaruosius dvejus metus matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas.

Pradinių mokyklų ir progimnazijų vertinimas

Žurnalas „Reitingai“ šeštą kartą pristato ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais), vertinimą. Taip pat kartu pateikiamas ir mokinių nubyrėjimo rodiklis, tai yra kiek moksleivių buvo priimta į pirmą klasę ir kiek jų baigė ketvirtą klasę arba kiek buvo priimta į penktą klasę ir kiek baigė aštuntą klasę.

Pagal ketvirtokų pasiekimus pirmąją vietą užima Šiaurės licėjus, antrąją Kauno Tirkiliškių mokykla – darželis, o trečiąją – Panevėžio A. Lipniūno progimnazija.

Pagal šeštokų pasiekimus pirmoje vietoje – KTU Vaižganto progimnazija, antroji šiais metais yra Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla, o ketvirtoji – Kauno Šv. Kazimiero progimnazija.

Šis nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinimas rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas – vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą.

Paskelbtas ir pagrindinių mokyklų vertinimas

Žurnalas „Reitingai“ ketvirtą kartą pristato ir pagrindinių mokyklų vertinimą, kuris atliktas remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais.

Lietuvoje iš viso yra 250 pagrindinių mokyklų, tačiau jų dydis yra skirtingas. Vertinant pagrindines mokyklas jos skirstytos pagal mokinių skaičių.

Stipriausia pagrindinė mokykla kategorijoje nuo 1 iki 9 (dešimtokų) yra Akmenės raj. Kruopių pagrindinė mokykla. Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 20-ies dešimtokų pripažinta Anykščių raj. Kavarsko pagrindinė mokykla. Stipriausia pagrindinė mokykla, kurioje mokosi daugiau nei 21 dešimtokas – Plungės “Ryto” pagrindinė mokykla.

Tarp pagrindinių tautinių mažumų mokyklų geriausia paskelbta Vilniaus raj. Kyviškių pagrindinė mokykla.

Valstybinių universitetų lyderis ir toliau lieka VU, privačių – ISM

Žurnalas „Reitingai“ jau septintą kartą pristato ir institucinį universitetų reitingą.

Pirmoje vietoje ir toliau išlieka Vilniaus universitetas (VU), surinkęs 64,09 taško. Antrąją vietą užima Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 62,2 taško, pernai taip pat užėmęs antrąją vietą. Į trečiąją vietą pakilo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), surinkęs 58,4 taško. Tai aukščiausia šio universiteto užimta vieta – pernai jis liko ketvirtas. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiais metais užėmė ketvirtąją vietą ir surinko 55,08 taško (pernai jis buvo penktas), o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), surinkęs 50,85 taško, liko penktas (pernai jis buvo trečias).

Skelbiamas ir geriausių privačių universitetų trejetukas: pirmąją vietą ir toliau išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 55,52 taško. Antrojoje vietoje šiais metais atsidūrė LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 37,47 taško (pernai jis buvo trečias), o trečiąją vietą užima – Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 31,07 taško (pernai jis buvo antras).

Žurnalas „Reitingai“ pažymi, kad iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus pagal mokslo, meno ir / ar sporto veiklos bei personalo pasiekimus (25 taškų svoris),  alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus (25 taškų svoris), studentus ir studijas (18 taškų svoris); konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (16 taškų svoris), esamą ir ateities akademinį personalą (10 taškų svoris) bei studentų nuomonę (6 taškų svoris).

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla.

Instituciškai stipriausiu universitetu visus šiuos metus buvo ir yra Vilniaus universitetas (VU), surinkęs 64,9 taško (pernai - 61,7 taško), antras, kaip ir ankstesniais metais, Kauno technologijos universitetas (KTU), surinkęs 62,2 taško (pernai KTU surinko 61,1 taško).

Reitinguojant universitetus dauguma rodiklių buvo vertinti imant ne absoliučiuosius dydžius, o santykinius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam sąlyginiam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.

Kolegijų reitingas

Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad geriausiųjų valstybinių kolegijų penketuke pirmąją vietą užima Vilniaus kolegija, surinkusi daugiau kaip 74,94 taško iš galimų surinkti 100 taškų (pernai ši kolegija taip pat buvo pirma), į antrąją vietą pakilo Kauno kolegija, surinkusi 69,27 taško, o pernai užėmusi trečiąją vietą. Šiais metais trečiąja reitingų vieta gali pasigirti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, surinkusi 65,25 taško ir pakilusi iš ketvirtosios vietos. Ketvirtoji šiais metais liko Kauno technikos kolegija surinkusi 62,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra), o penktoji – Utenos kolegija (61,24 taško) pernai užėmusi šeštąją vietą.

Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 67,26 taško, pernai taip pat užėmusi pirmąją vietą. Antroji šiais metais – Šv. I. Lojolos kolegija, surinkusi 66,38 taško (pernai ši kolegija buvo penkta), o trečioji – Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 63,25 taško (pernai ši kolegija buvo antra).

Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal penkis stambius parametrus: studentus ir studijas (už šį kriterijų jos galėjo gauti 40 taškų), alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus (už šį kriterijų galėjo gauti 30 taškų), konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 14 taškų), kolegijos akademinį personalą ir studijų bazės gerovę (už šį kriterijų galėjo gauti 10 taškų), studentų požiūrį į savo kolegiją (už šį kriterijų galėjo gauti 6 taškus).