Kas išmokys vaikus finansinio raštingumo?

Praradę viltį patys išmokti tinkamai elgtis su pinigais, tėvai ryžtasi investuoti į savo atžalas - moka nemažus pinigus už įvairius užsiėmimus, kuriuose, be kita ko, ugdomas finansinis vaikų raštingumas. Tačiau specialistai pažymi, kad šeimos modelis, kaip, beje, ir mokėjimas tvarkytis su finansais, perduodamas iš kartos į kartą. Tad jei tėvai visiškai nemoka elgtis su pinigais, - vargu ar jų atžalą pavyks perauklėti kad ir pačiam geriausiam specialistui.

Pesimistinis signalas

Tik trečdalis Lietuvos moksleivių gali tvirtai pasakyti, jog moka elgtis su gaunamais pinigais. Pusė nėra tikri savo sugebėjimu juos panaudoti tinkamiausiu būdu, o likusieji prisipažįsta pinigus "išmėtantys" įvairioms smulkmenoms ir laisvalaikio pramogoms.

O jei kada nors pristigtų lėšų leisdamiesi į kelionę, norėdami įsigyti automobilį ar šaldytuvą, kas penktas jaunuolis ne atidėtų šiuos pirkinius, kol susitaupys, o tiesiog pasiskolintų. Tokius rezultatus "Swedbank" Asmeninių finansų institutas gavo šį pavasarį apklausęs beveik puspenkto šimto įvairių šalies mokyklų 9-12 klasių moksleivių.

Ekspertų nuomone, tai ryškus signalas, jog šiandien nei tėvai, nei mokykla nėra pajėgūs jaunajai kartai įskiepyti asmeninių finansų valdymui reikalingų įgūdžių.

Kas moko?

Jau geras dešimtmetis mokyklose vyresnių klasių moksleiviams vyksta ekonomikos pamokos. Tačiau net Švietimo ministerijos atstovai pripažįsta, kad šios 34-ios privalomos pamokos mokykloje neparuošia jaunuolių savarankiškam gyvenimui bei nesuteikia jiems reikalingų finansinio raštingumo žinių. Juolab kad šis dalykas dažnai užkraunamas mokytojams, kurie tiesiog turi mažesnį krūvį ir nebūtinai yra kvalifikuoti.

Ypač ši problema egzistuoja mažesnėse rajonų mokyklose, kur ekonomikos moko darbų ar geografijos mokytojai. Kol kas ekonomikos pamokos mūsų šalyje - tarsi loterija, ar mokykla turės galimybę samdyti gerą specialistą.

"Jau pamokos pavadinimas pasako, kad mokoma visai ne to, ko reikėtų. Kam moksleiviui reikia ekonomikos? Jį paprasčiausiai reikia mokyti, kaip elgtis su pinigais. Vaikas turi suprasti, kad gyvenimą galima koreguoti ir gerinti tik savo pastangų dėka, nesitikint jokios malonės iš valstybės", - sako vienas iš Finansinio savarankiškumo mokyklos Lietuvoje steigėjų Žilvinas Jančoras.

Su juo nesutinka uostamiesčio "Ąžuolyno" gimnazijos ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis. Pasak jo, dabar yra paruošta labai daug gerų ekonomikos vadovėlių - tačiau viskas priklauso nuo mokytojo, kaip jis tą medžiagą panaudos, ko ir kaip vaikus išmokys.

Svarbiausia - praktika

Ko gero, šio mokytojo pamokas lankantys moksleiviai gali džiaugtis laimėję loterijoje - E. Kvederis dėsto ne sausą ekonomiką, o leidžia vaikams praktiškai pajusti, kas yra verslas ir kaip reikia tvarkytis su pinigais. Jo auklėtiniai dalyvauja projektuose "Moksleivių mokomosios bendrovės", kur turintys idėjų vaikai gali kurti visiškai realią bendrovę su realiais pinigais ir dalyvauti tarptautiniuose konkursuose.

"Rimti verslininkai labai domisi vaikų idėjomis. Praėjusiais metais Lisabonoje vykusiame tokiame konkurse Izraelio moksleiviai pristatė patobulintus rankšluosčius su specialiai įmontuotomis kišenėmis, kur galima įsidėti raktą. Iš viešbučių jie turėjo užsakymų už kelis tūkstančius eurų", - prisiminė E. Kvederis.

Pasak jo, praktiniai užsiėmimai moksleiviams - tarsi medus: "Jie išmoksta dirbti komandoje, sužino, ką reiškia vadovauti, dirbti, tingėti. Juk mokydamasis gali ir simuliuoti ar nusirašyti, o kai pradedi dirbti - viskas atsiveria kaip ant delno."

Pasak E. Kvederio, vienas jo moksleivis, dabar vienuoliktokas, jau išsipirko verslo liudijimą ir bando save realioje rinkoje.

Pirmaisiais metais Finansinio savarankiškumo mokykloje vaikai supažindinami su pinigų istorija, bankų sistema, verslo filosofija. Aptariamos asmenybės savybės, kurios būdingos verslą turinčiam žmogui, vaikai skatinami pažinti save. Antraisiais mokslo metais daugiau dėmesio skiriama praktinei veiklai. Analizuojami įvairūs verslo įrankiai: vadybos principai, mokesčių sistema, įmonių rūšys, pardavimai. Mokymo procese modeliuojamas verslo kūrimas.Susibūrę į komandas vaikai atranda verslo idėją ir stengiasi ją įgyvendinti.

Mokoma per vėlai

Antra vertus, E. Kvederis pastebi, kad finansinio raštingumo Lietuvoje pradedama mokyti gana pavėluotai - tik nuo 9-os klasės, nors jau maži vaikai turėtų suprasti, kad pinigai yra baigtinis dydis, jie nekrenta iš dangaus ir beribis išlaidavimas yra artimiausias kelias į bankrotą.

"Pavyzdžiui, JAV pirmieji finansiniai įgūdžiai formuojami jau darželyje. Taip ir turėtų būti. Aš vedu ekonomikos seminarus ir suaugusiems, tad savo akimis matau, kad vaikai daug greičiau perpranta žinias.

Austrijoje vaikai nuo mažumės mokomi atskirti užgaidas nuo poreikių. Jei vaikas parduotuvėje įsigeidžia arkliuko, tėvai jam sako, kad pirks arkliuką rytoj. O kitą dieną vaikui to žaislo jau nebereikia... Taip nutiko ir daugeliui lietuvių, kurie prisiėmė didžiulių paskolų negalvodami apie pasekmes. "Noriu šiandien", - tai mažo vaiko sindromas, kuris neleidžia atskirti įgeidžių nuo realių poreikių", - pastebi E. Kvederis.

Pavyzdys - tėvai

Pasak E. Kvederio, lietuviai dar vis tempia paskui save planinės ekonomikos šleifą.

"Žmogui, kuris gyveno žinodomas, kad valstybė juo pasirūpins, sunku pakeisti požiūrį. Tą modelį perima ir jo vaikai. Mes neturime smulkaus verslo tradicijų. Pavyzdžiui, Italijoje maži vaikai mato, kaip jų senelis, tėvas visą gyvenimą turėjo mažą krautuvėlę, kepė bandeles, darė vyną ir pan. O pas mus žmonės žinojo tik tai, kad gali užsidirbti pinigų parduodamas save. O dabar dar baisiau - nemaža dalis šalies gyventojų suvokia, kad jie gali pragyventi iš pašalpų. Ir jų vaikai perima tokį gyvenimo modelį", - akcentuoja E. Kvederis.

Jam antrina ir privačios finansinio savarankiškumo mokyklos Lietuvoje steigėjas Ž. Jančoras. Pasak jo, kad ir kaip toli finansinio raštingumo srityje būtų pažengęs vaikų švietimas mokyklose, vis tiek didžiausią indėlį duoda šeima.

"Ir visiškai nesvarbu, kiek šeima turi pinigų. Svarbiausia tai, ar tėvai moka su tais pinigais elgtis. Kai manęs klausia, nuo kada su vaikais reikia pradėti kalbėti apie pinigus, atsakau: kai tik vaikas išmoksta kalbėti. Be to, reikia neužmiršti, kad vaikai mokosi iš savo tėvų pavyzdžio. Tad pakanka to, kad jūs, planuodami kokį nors pirkinį, leisite ir vaikui dalyvauti tame procese, o pradėję kalbėti apie pinigus neišvarysite vaikų į kitą kambarį", - pabrėžia Ž. Jančoras.

Jis pastebi, kad privačią finansinio savarankiškumo mokyklą renkasi daugiausia verslininkų bei veiklių tėvų vaikai, nors negalėtų sakyti, kad kitiems tėvams ši mokykla - prabanga: "Mokslai čia kainuoja lygiai tiek pat, kiek išleidžiama per metus bet kuriam šokių ar sporto būreliui, - 1000 litų. Tai tik šeimos požiūrio klausimas. Beje, yra buvę, kad vaikai lankė mūsų mokyklą iš savo santaupų", - pasakojo Ž. Jančoras.

Nors Klaipėdoje nėra finansinio savarankiškumo mokyklos filialo (ji veikia tik Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose), uostamiestyje ekonomikos būrelį vaikai gali lankyti Moksleivių saviraiškos centre, kur finansinio raštingumo moko E. Kvederis. Tačiau mokytojas pastebi, kad anšlago į šį būrelį tikrai nėra.