Imitaciniai rinkimai: moksleiviai mokomi balsuoti

"Kartu su pilietinio ugdymo mokytoju D. Tarniu pasitarėme, kad tai patenka į mūsų mokomų dalykų programas, be to, šiemet rinkimai. Todėl nusprendėme sudaryti 9 - 10 klasių moksleiviams galimybę dalyvauti imitaciniame balsavime", - sakė E. Kvederis.

Koks jūsų sumanymo tikslas? Kodėl ėmėtės raginti jaunimą balsuoti?

Tikslas kuo realiau supažindinti su demokratiniais rinkimais, pačiu balsavimu ir ugdyti pilietiškai aktyvų jaunuolį.

Daugelis 12 klasėse besimokančių moksleivių šiemet jau turės balsavimo teisę, gražu klausytis jų diskusijų, pamąstymų, todėl esu įsitikinęs, kad jie turės daug ir realios įtakos Seimo rinkimams. Norėčiau akcentuoti, kad šiemet balsavimo teisę jau turės Nepriklausomoje Lietuvoje gimusieji jaunuoliai.

Kuo išsiskiria ši karta?

Tai tikrai kitokia karta: jie aktyvūs, ambicingi, jie - laisvos Lietuvos vaikai.

Kam panaudosite "rinkimų", vykusių mokykloje, rezultatus?

Tai tik mokomasis projektas. Bus įdomu pamatyti rezultatus ir juos sulyginti su realiais rinkimų rezultatais. Galų gale tai būsimųjų rinkėjų sprendimas. Mums svarbiausia - supažindinti mokinius su piliečio balsavimo teise.

Kokių minčių jums kelia dabartiniai priešrinkiminiai politikų šūkiai "Mes žinome kaip", "Mes - už tautą", kaip juos vertina mokiniai?

Esu labai nusivylęs populistų gausa šiuose rinkimuose, o dar baisiau, kad net kai kurios tradicinės partijos nusileido iki populistų lygio. Kai supranti šalies ekonominius reiškinius, tie tušti pažadai erzina.

Panašu, kad jaunimas atskiria populistus ir supranta, kas gali ką nors nuveikti, o kas labiau žada. Iš jaunimo komentarų socialiniuose tinklapiuose galima spręsti, kad jie populistinius šūkius vertina neigiamai.

Ar ne todėl jaunimas pasyvus rinkimuose, kad nemato iš ko rinktis? Kaip moksleivius įtikinate, kad verta balsuoti?

Jaunimas dažnai kopijuoja suaugusius. Jei tėvai neina balsuoti, jų pažįstami - irgi, tai ir jaunuoliai prisijungia prie neaktyvios piliečių dalies. Ne veltui daug kas prognozuoja, kad Lietuvoje tiek politinė, tiek ekonominė situacija pasikeis tada, kai pasikeis pora kartų. Viena kaita jau įvyko.

Svarbiausia - jauną žmogų mokyti mąstyti ir domėtis. Balsuoti - piliečio teisė ir pareiga, ir būtina balsuoti aktyviai norint išvengti radikalių jėgų valdžioje, siekiant tolygesnio politinių jėgų pasiskirstymo.

Moksleivius reikia supažindinti su politinėmis ideologijomis ir atstovaujamąja demokratija, kad jie suprastų, kodėl svarbu atsakingai išsirinkti valdžią. Mažiau politiškai ir ekonomiškai raštingoje visuomenėje - didelė erdvė populistams.

Ar mokiniai apskritai tiki pokyčiais ir savo įtaka šalies politikai lobizmo fone?

Pasyvumas gimsta iš menko suvokimo. Kas norėtų žaisti žaidimą, kurio taisyklių nesupranta ir nemato prasmės? Todėl manau, kad yra būtina jaunuolius mokyti, ugdyti kaip aktyvius piliečius. Mūsų vykdomas projektas ir yra žingsnelis ugdant aktyvų ir mąstantį pilietį.

Lobizmo politikoje mes neišvengsime, nes rinkimai iš esmės yra savo interesų gynėjų išrinkimas. Čia svarbiausia - kad rinkėjai įžvelgtų piktus kėslus ir užkirstų tam kelią.

Rinkimų boikotas - ne išeitis?

Rinkimų boikotas - tikrai ne išeitis. Bus kur kas geriau, jei rinkėjai mąstys ir bus aktyvūs. Žmonės turėtų suprasti, kad balsavimo dieną jie įgauna didžiausią galią ir yra svarbiausi.

Jeigu ugdysime, šviesime visuomenę, tai turėsime daugiau mąstančių rinkėjų, ir sumanesnių kandidatų.

Dar vienas svarbus dalykas: jaunimas tikrai būtų aktyvesnis, jei vyktų balsavimas internetu.