Emigracijos dvasia - ir darželiuose, ir aukštosiose

Permainų metai

Vladas ŽULKUS, Klaipėdos universiteto rektorius

Kaip ir kitoms mokslo bei studijų įstaigoms, mūsų universitetui šie metai nešykštėjo permainų: pasikeitė statusas, tapome viešąja įstaiga, valdžią perėmė universiteto taryba. Studentų šiemet sumažėję daugiau nei anksčiau - keliais šimtais, bet šis sumažėjimas nebuvo toks katastrofiškas, kokio laukta.

Finansinė universiteto padėtis yra patenkinama, metus baigiame subalansuotu biudžetu. Tiesa, universitetui skaudus SNORO bankrotas, nes šio banko sąskaitose laikyti keli milijonai litai lėšų, daugiausia iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtų įvairiems projektams finansuoti. Tikimės, kad su Vyriausybės pagalba šią situaciją išspręsime, juolab kad joje atsidūrėme ne vieninteliai.

Pamažu į priekį juda Jūrinio slėnio projektas, universitetas įstojo į nauja europinį universitetų tinklą - Europos Sąjungos mažųjų valstybių universitetų asociaciją, kurios tikslas yra ginti narių interesus skirstant ES lėšas, pirmiausia skirtas mokslo bei studijų projektams, kadangi šioje srityje buvo pastebima šiokia tokia diskriminacija.

Suaugusieji grįžta, studentai - išvažiuoja

Valerijus KUZNECOVAS, Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius

Priimtų studijuoti skaičius kritęs nedaug, tačiau nubyrėjimą jaučiame visus metus: rugsėjo pradžios duomenimis, turėjome apie 4200 studentų, dabar - apie 4000. Kasdien gaunu po 3-4 prašymus nutraukti mokslus. Nors studentai neprivalo nurodyti priežasties, iš pokalbių žinome, kad aktualiausia yra finansinė situacija, verčianti jaunimą ieškoti laimės užsienyje. Beje, šį kelią renkasi tiek mokantys už mokslas, tiek studijuojantys valstybės finansuojamose vietose. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad susidomėjimas mūsų siūlomomis studijomis yra nemenkas, pavyzdžiui, praėjusią savaitę vykusiame atvirų durų dienos renginyje sulaukėme daug mokinių - tiek iš Klaipėdos miesto, tiek iš aplinkinių rajonų.

Nuolat atnaujiname mokymo procesą, diegiame naujas technologijas. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su dviem kolegijomis iš Lenkijos ir viena - iš Kipro, vykdysime studentų mainus. ERASMUS bei Leonardo da Vinci mainų programos - jau įprastas dalykas, jose kasmet dalyvauja po keliasdešimt mūsų ugdytinių. Didelio susidomėjimo sulaukia šiemet pavasarį įkurto Tęstinių studijų centro veikla: galimybe atnaujinti kvalifikaciją, įgyti papildomų žinių profesinėje srityje naudojasi daug suaugusiųjų.

Tikslas - išsikovoti populiarumą

Lygija VIRKŠIENĖ, "Aukuro" gimnazijos direktorė

Mums šie metai - pirmieji tapus "gryna" gimnazija, todėl sulaukėme daugybės naujų mokinių. Mūsų tikslas buvo padėti jiems pritapti. Atliktos apklausos rodo, kad tai pavyko, gimnazijoje vyrauja sveika draugiška atmosfera. Mūsų tikslas - kad ji taptų tokia pat populiari, kaip ir Klaipėdos gimnazijos senbuvės. Turime talentingų mokinių, kuriems puikia sekasi miesto bei respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Džiaugiamės bendradarbiavimu su tėveliais, jie geranoriškai prisideda prie mokyklos aplinkos kūrimo: iš lėšų, kurias sudarė jų skirti 2 proc. pajamų mokesčio, įrengėme mažąją atletikos sporto salę, kur galima sportuoti ir per pamokas, ir po jų individualiai.

Dalyvaujame tarptautiniuose projektuose: su Prancūzijos ambasada ir "Smeltės" pagrindine mokykla pradėjome "EMILE klasės" projektą, skirtą prancūzų kalbai propaguoti, dvejus metus bendradarbiaujame su Kaliningrado 40-ąją gimnazija - štai ką tik išlydėjome Klaipėdoje viešėjusius jos ugdytinius. Su šia gimnazija mus sieja kultūriniai bei akademiniai mainai ir draugystė.

Mūsų svajonė - išlikti miesto bendruomenei patrauklia gimnazija, skatinti jaunus kūrybingus mokytojus ir, kalbant apie žemiškesnius reikalus, sulaukti savo eilės pastato renovacijai.

"Lieka tik džiaugtis kantrybe"

Aurelijus LIAUDANSKAS, Gedminų pagrindinės mokyklos direktorius

Pagrindinė problema - lėšų trūkumas. Šiuos metus baigiame be įsiskolinimų, bet ateinančiųjų laukimas nėra džiugus: vėl laukiame biudžeto, kuris ir šiaip nėra pakankmas, sumažinimo, bet bandysime išgyventi. Belieka pasidžiaugti pedagogų kantrybe ir supratingumu. Džiugu, kad neturime problemų su mokinių pritraukimu - mokykla užpildyta, aišku, emigracija padarė savo, bet pavojaus dėl reorganizavimo nėra. Šiuo metu mūsų mokykloje mokosi 890 moksleivių, dirba iš viso 90 pedagogų. Beje, ateinančiais metais bus neišvengiamo nerimo: laukia pirmieji dešimtokams privalomi egzaminai - iki šiol tai buvo laisvai pasirenkamas žinių patikrinimas. Tikimės, kad procesas įsibėgės ir nekels didesnių sunkumų.

Pirmaklasius keičia darželinukai

Joana Laimutė BUTKIENĖ,  mokyklos-darželio "Nykštukas" direktorė

Šiemet nerinkome pirmosios klasės, tad turime tik antrąją, trečiąją bei ketvirtąją. Pagal naująją priėmimo tvarką pirmojoje klasėje turėtų būti ne mažiau kaip 22 mokiniai. Jau apklausėme dabartinius savo priešmokyklinukus - iš 29 lankyti pirmąją klasę liktų 16, taigi vėl per mažai... Mano nuomone, 22 mokinukų "kvota" - per didelė, ypač atsižvelgiant į demografinę situaciją: darželinukų kol kas yra mažai, todėl šis skaičius galėtų būti pakoreguotas. Įprasta, kad darželį lanko vaikai iš viso miesto, tačiau leisti juos į mokyklą renkamasi arčiau namų. Todėl ruošiamės ir kitam variantui: įsteigti jau trečiąją lopšelio grupę. Taigi reikėtų lėšų baldams - pertvarkytume į grupę vieną iš klasių. Džiaugiamės, kad prie mūsų veiklos finansiškai prisideda vaikų tėvai.

"Vyrai, kur jūs?"

Aleksas BAGDONAVIČIUS, Klaipėdos jaunimo centro direktorius

Šiemet sekėsi labai gerai - visų mūsų ugdytinių pasiekimai smulkiu raštu surašyti į du puslapius: tai tarptautiniai laimėjimai, įvairios parodos, festivaliai ir t. t. Įstaiga gyva ir aktyvi pedagogų ir vaikų dėka. Ugdytinių netrūksta - jų turime apie 1100. Ypač populiarios yra dailės studija "Varsa", džiazo studija "Junior City Jazz", dainavimo studija "Keberiokšt", šokių kolektyvai "Vijurkas" bei "Junga". Tačiau kartais norisi sušukti: "Vyrai, kur jūs?" - gal berniukai renkasi kitokias veiklas, gal ieško ekstremalumo, bet studijose ir būreliuose daugiausia mergaičių. Smulkmena, bet labai maloni - šiemet prie mūsų pastato įėjimo pastatyti dujiniai žibintai, bendrovės "Lietuvos dujos" dovana, kuri džiugina akį. O kalbant apie finansus, gyvename pagal galimybes ir esame labai dėkingi tėvams, kurie finansiškai prisideda prie vaikų kelionių, bei rėmėjams.

Kalbino Valerija LEBEDEVA