5-10 klasių mokiniai eilėraščiuose stengėsi perteikti įvairių metų laikų žavesį, ieškojo savitų, neįprastų žodžių ir frazių. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nijolė Žukienė teigė, jog buvo atsisakyta ketureilių, pasirinkta laisvesnė eilėraščio forma - taip stengiamasi priartėti prie modernesnės poetikos.
"Dailininkai savo piešinių parodos simboliu įvardijo vežimo ratą. Rieda ratas: žiemą keičia pavasaris, vasarą - ruduo ("Ratas ant ašies barškėdamas sukasi sunkiai"). Ir vėl viskas kartojasi", - pasakojo N. Žukienė.
Mokyklos bendruomenei pristatytas integruotas projektas "Donelaitis ir mes". Pristatant poemą "Metai", tarsi vėl iš naujo atgijo rečiau vartojami žodžiai, savitai suskambo hegzametras.
Renginio metu skambėjo ir etnografinio ansamblio dainos.
"Mokyklos solistai nuotaikingai padainavo grupės "Liūdni slibinai" pasiūlytą ištraukos iš "Pavasario linksmybių" versiją. Visi įsitikino, kad K. Donelaičio kūryba gali skambėti moderniai ir originaliai - reikia tik paieškoti savitų išraiškos formų. Ne veltui yra sakoma, kad geras klasikos kūrinys niekada nepasensta. Taigi ir poemai "Metai" laiko ratas nė kiek nepakenkė, netgi atvirkščiai - K. Donelaitį kiekviena karta atranda iš naujo", - teigė N. Žukienė.
Iš mokinių kūrybos
Ruduo
Ruduo
nurengė
medžius,
o paukštis vis tiek
dar gieda.
Rimantė MAZYTĖ, 8a kl. * * *
DONELAITIŠKAI
Tirpsta sniego kalnas.
Mažyčiai upeliai, upeliūkščiai
į kiekvieną žemės
plyšį srovena.
Medžiai, neiškentę šėlsmo,
skubinas visus pasveikinti.
Paukščiai grįžta,
žvėrys lenda iš savo slėptuvių.
Sveiks, pavasari, mielas.
Simonas GUTAUSKAS, 7a kl.
Rašyti komentarą