Dėmesys švietimui - tik iki rinkimų

Dar nė metus nedirbanti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ir šios kadencijos Seimas jau spėjo nuvilti daugybę žmonių, išskyrus teisėjus, prokurorus, pareigūnus, kuriems žadamos didesnės algos. Nusivylė jau ir mokytojai bei kultūros darbuotojai, nors prieš rinkimus juos laimėję valstiečiai kultūrai ir švietimui žadėjo skirti ypatingą dėmesį. Pedagogų profsąjungų atstovai sako, kad neigiamo požiūrio į šias dvi sritis dabartiniai politikai net nebijo rodyti, nes kiti rinkimai dar toli.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas „Vakaro žinioms“ sakė, kad mokytojai jau nė nebesitiki permainų švietime bent jau šios Vyriausybės kadencijos metu.

„Tiek ši, tiek ankstesnė Vyriausybė rodo abejingumą švietimui. Jokių pokyčių nei kokybės link, nei kitur. Ši Vyriausybė dirba jau daugiau nei pusmetį, bet nieko konkretaus nenuveikė. Nieko ir nebesitikime. Žadėjo didelį dėmesį kultūrai ir švietimui, tačiau jokio dėmesio nematome. Ir jo nebus. Tas atsispindi ir planuojamame kitų metų valstybės biudžete. Vyriausybė giriasi tuo, kad bent jau nemažins finansavimo. O tai daug ką pasako. Žadama didinti finansavimą tik socialinei ir krašto apsaugai. Kitoms mažins arba paliks tokį pat“, - konstatavo A.Navickas.

Profsąjungos lyderis sako, kad ši Vyriausybė dirba kiršindama visuomenę - žada didinti algas pareigūnams, prokurorams, teisėjams, o mokytojų prašoma palaukti - algos, pasak premjero S.Skvernelio, jiems galės padidėti tik tada, jei pagerės moksleivių rezultatai.

„Apie tai prieš rinkimus nebuvo kalbėta. Švietimui buvo žadamas prioritetas be išankstinių išlygų. Kalbu ne tik apie mokytojų algas. Trūksta struktūrinio požiūrio į kokybės gerinimą. Akivaizdu, kad einame priešingu keliu nei Suomija, o tai reiškia, kad rezultatai tik prastės, ir ne dėl pedagogų kaltės. Mokytojų profesija nebus prestižinė, nebus pritraukiama dirbti mokytojais stiprių asmenybių, o be to ir rezultatų nebus, nes mokytojas yra pagrindinis variklis, užtikrinantis kokybę. Mokytojų profesiją renkasi vis mažiau jaunimo. Prie to prisideda ir Lietuvos edukologijos universitetą menkinantys premjero pasisakymai. Be to, neaišku, kaip keisis tas mokytojų rengimas. Sunaikinti mokytojus rengiančią sistemą galima greitai, o kas bus sukurta - neaišku. Be to, mokytojo profesija nebepatraukli, nes sistemoje trūksta stabilumo, darbas ne iš lengvųjų, reikalaujama atsakomybės, o įvertinimas nėra adekvatus“, - teigė A.Navickas.

Jo teigimu, dabartiniai valdantieji švietimo sistemoje daro tik parodomuosius žingsnius.

„Vienas jų - mokslo metų pailginimas. Ką jis duos? Nieko. Tik imituojama reforma. Trukmė visiškai nepagerins rezultatų, nes tai rodo ir kitų valstybių patirtis. Akivaizdu, kad tam net nepasiruošta, net nežinoma, kaip tai įgyvendinti. Kad mokslo metai būtų ilgesni, reikia arba rugpjūtį juos pradėti, bet savivaldybės ir ministerija prie to nelinksta jau vien dėl Rugsėjo 1-osios tradicijos, arba mokyti birželį ir liepos pradžioje. Bet jau gegužę, prasidėjus egzaminams, pamokos yra nevisavertės. Be to, mokyklos neparengtos rengti pamokų per karščius“, - įsitikinęs A.Navickas.

Profsąjungos lyderis mano, kad švietimui prieš rinkimus žadėta daug dėmesio tik todėl, jog jis susijęs su daugybe žmonių, kurie yra ir rinkėjai.

„Todėl prieš rinkimus apie tai kalbama, o po to nebe, nes švietimas - didelė investicija, bet ilgalaikė, dėmesio jam skirti neapsimoka, verčiau daryti tai, ko rezultatai pasimato greitai ir būtų galima girtis, kad kažkas nuveikta“, - tvirtino A.Navickas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“