Būsimieji abiturientai gali būti ramūs - 2014 m. užteks keturių egzaminų

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kolegija pirmadienį pagaliau apsisprendė dėl pakoreguotos priėmimo į aukštąsias mokyklas 2014 m. tvarkos.

Po kolegijos posėdžio švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis priminė, kad moksleivių ir pedagogų nerimą sukėlė anksčiau numatyti penki brandos egzaminai ir užsienio kalbų egzamino slenkstis stojantiems į aukštąsias mokyklas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus ankstesnio švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką negaliojančia, švietimo ir mokslo bendruomenės svarstymams iš viso buvo pateikti trys galimi tvarkos variantai.

"Vietoje anksčiau numatytų penkių egzaminų abiturientai laikys ne daugiau kaip keturis - užteks dviejų privalomų ir dviejų pasirenkamųjų, taip pat gali užtekti dviejų pasirenkamųjų dalykų metinių pažymių", - sakė ministras.

2014 m. geriausiųjų eilę, pagal kurią skiriamas valstybės finansavimas studijoms, numatoma skaičiuoti pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos ir literatūros, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko, į kurio pasirinkimų rinkinį įeis ir užsienio kalba. Lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko bus įskaitomi tik brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų dalykų - brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai.

Pasak ministerijos atstovų, 2014 m. bus keletas naujovių - įvedamas kriterinis vertinimas, privalomasis lietuvių kalbos egzaminas tampa bendras visoms, taip pat ir tautinių mažumų, bendrojo lavinimo mokykloms, taip pat įvedamas pasirenkamasis menų egzaminas, pakeisiantis buvusį dailės egzaminą.

"Dėl 2015 metų galiu pasakyti, kad mokinių atstovai buvo pakankamai radikalūs siūlydami nebijoti iššūkių, ir niekas neprieštaravo, kad būtų įvestas B2 ir B1 lygių užsienio kalbos egzaminas. Manau, niekas nedrįs tvirtinti, kad ES nereikia mokėti pakankamai kalbų, nors dėl mūsų geografinės padėties mes mokame daugiau kalbų negu anglai, prancūzai ar vokiečiai. Tačiau šitas kelių kalbų mokymasis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu nebus įtvirtintas kaip europinė rekomendacija (...). Taigi mes niekur nenutolstame nuo bendrų europinių strategijų ir, ko gero, tas kalbos egzaminas bus. Stojantiems į aukštąsias mokyklas, ypač norintiems gauti valstybės finansuojamą vietą, turime kelti tam tikrus reikalavimus", - teigė ministras.

Kitas diskusinis dalykas, pasak ministro, kolegijoje buvo matematikos egzaminas. "Iš technologinių mokslų universitetų girdime, kad būtent matematikos egzaminas gali būti loginio mąstymo, skaičiavimo, bendro išprusimo lygio klausimas. Taigi aš sudarysiu darbo grupę ir ji per maždaug du mėnesius (...) parengs 2015 metų baigimo ir stojimo tvarkų įsakymą", - kalbėjo D. Pavalkis.

Pasak ŠMM kolegijos posėdyje dalyvavusio Lietuvos moksleivių sąjungos prezidento Vyginto Eidėno, egzaminų klausimas yra vienas iš opiausių vyresniųjų klasių moksleiviams, todėl nuo praėjusio rudens iki šios dienos moksleivių, ypač vienuoliktokų, nežinia ir psichologinė situacija buvo ypač opi. "Rudenį, kai buvo priimtas tuometinio ministro įsakymas, sujaukęs visus moksleivių planus, buvo problemų mokyklose su tvarkaraščių sudarymu, nes nuo trijų egzaminų buvo pašokta iki penkių, augo krūviai, buvo daug neaiškumo, kaip iš tiesų yra, ar tai yra tik pasiūlymas, ar jau priimta... Faktas, kad buvo daug netikrumo", - kalbėjo moksleivių atstovas.

Pagal ankstesnio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintą tvarką, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia, dabartiniai vienuoliktokai, 2014 m. sieksiantys valstybės finansavimo studijoms, greta 4 mokomųjų dalykų, būtų privalomai turėję laikyti užsienio kalbos brandos egzaminą arba tarptautinį testą. Pakoreguotoje tvarkoje užsienio kalba įtraukta į bendrą dalykų pasirinkimo rinkinį.