Broliai mokosi jūreivystės

Klaipėdiečiai broliai Vasiljevai pasirinko laivų mechaniko specialybę. Giminėje jūrininkų nebuvo, jie pirmieji. Jaunesnysis brolis, dabartinis trečiakursis Vladimiras, į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą stojo todėl, kad joje jau mokėsi vyresnėlis Aleksandras, dabartinis ketvirtakursis, kuriam beliko mokytis tik kelios savaitės.

"Tai vyriška ir rimta specialybė. Man patinka dirbti su detalėmis ir tepalais, nebijau būti purvinomis rankomis. Ir jūros ligos nebijau. Buvau patekęs į štormą, ir nieko. Vaikystėje plaukdavau į jūrą pažvejoti, tad prie bangavimo esu pripratęs. Anksčiau labai norėjau būti lenktynininku, traukė greitis, bet paskui surimtėjau", - prisipažino Aleksandras.

Vladimiras nuo vaikystės domėjosi konstruktoriais, be to, pasiskaitė, kad mechaniko darbas gerai apmokamas, ir patraukė brolio pėdomis. Juokavome, kad jam lengviau, gali pasinaudoti Aleksandro "špargalkėmis", pasitarti, kaip prie kokio dėstytojo reikia prieiti.

Praktika Aleksandrui Sankt Peterburgo laive nepatiko, nes daugiausia dirbo denyje jūreiviu ir negavo mechanikui reikiamų įgūdžių. Užtat antroji praktika Vokietijos kompanijos laive buvo puiki, nes dirbo motoristu ir tik mašinų skyriuje, įgijo daug patirties. Jaunėlis praktiką atliko vokiečių kompanijos sausakrūviame laive, jam buvo labai įdomu.

Abu broliai Vasiljevai mano, kad sunkiausiai mechanikams įkandamas dalykas - elektrotechnika.

Naujoji Akmenė atranda jūreivystę

Būsimieji mechanikai Dovydas ir Ignotas Mačiai iš Naujosios Akmenės - abu ketvirtakursiai, nors Dovydas vyresnis 5 metais. Baigęs vidurinę mokyklą, jis pradėjo studijuoti ekonomiką, pasimokė dvejus metus, nepatiko, metė, išvažiavo dirbti į Airiją, kurioje praleido 4 metus.

Jaunėlis Ignotas, baigęs vidurinę mokyklą, iš karto stojo į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Abu broliai nebuvo girdėję, kad yra tokia mokykla Lietuvoje. Ignotas pasakojo, kad kai jis buvo 12 klasėje, pas juos atvyko žmonės iš Jūreivystės mokyklos agituoti. "Sugundė dideliais laivais. Kai palyginau mašinos ir laivo variklį... Mėgdavau piešti laivus, technika domėjausi nuo mažens, o kai sužinojau, kad yra varikliai kaip visas namas, iškart supratau - čia mano specialybė", - atviravo Ignotas.

Kartu stoti jis pakvietė ir tuo metu Airijoje dirbusį Dovydą. "Supratau, kad reikia išsilavinimo, kiek gali tą juodą darbą dirbti, tad priėmiau brolio pasiūlymą", - sakė Dovydas.

Ignotas pernai grįžo iš Meksikos. Jam teko praktiką atlikti olandų kompanijos "Boskalis" žemsiurbėse. "Buvo labai įdomu. Žemsiurbės - puiki vieta mechanikams. Tai nėra paprastas laivas, turintis variklius. Ten tiek įrangos, žemę siurbiantys siurbliai..." - pasakojo vaikinas. Dovydas irgi buvo "Boskalio" laivuose, bet Vokietijoje.

Beje, vaikinų tėvas - tolimųjų reisų vairuotojas, nenorėjo, kad jie rinktųsi tokią specialybę, nes ir jiems, kaip ir jam, teks ilgai nebūti namuose. "Kai įstojau, praėjo pusė metų, pamatė, kaip aš džiaugiuosi kiekvieną dieną, kai grįžtu, kad esu laimingas, kad vien apie tai ir tekalbu, kaip man viskas įdomu, nieko nebesakė", - prisiminė Ignotas.

"Visa šeima džiaugiasi dabar, nes mūsų šeimoje iki tol nebuvo nė vieno jūrininko, žinote, juk mes iš Naujosios Akmenės", - pridūrė vyresnėlis Dovydas. Tiesa, Mačiai jau nebus pirmieji jūrininkai visoje Naujojoje Akmenėje, mat pernai Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą baigė du vaikinai iš šio Lietuvos miesto. Beje, mokyklos dėstytojas Imantas Lukauskas irgi yra kilęs iš to krašto. "Po to, kai mes pradėjome, dabar eina ir eina vaikinai iš Naujosios Akmenės", - tikino Ignas.

Darbo netrūksta

Broliai Mačiai linkę manyti, kad turėdami tokią specialybę ilgai darbo neieškos. Be to, daug ką lemia praktika, jeigu jos metu pasirodai gerai, iš karto gauni pasiūlymą. Nemažai vaikinų svajoja dirbti naftos platformose jūroje.

Tiek broliai Vasiljevai, tiek Mačiai mano, kad mechanikai gali labai greitai kilti karjeros laiptais, t. y. tapti vyriausiasiais mechanikais, kurių atlyginimas jau nedaug skiriasi nuo kapitono. "Nežinau kitos tokios specialybės, kad per tokį trumpą laiką, pavyzdžiui, per 7 metus, galėtum pasiekti savo specialybės viršūnę", - sako Ignotas.

Beje, sakoma, kad laivų mechanikai ir krante neprapuola, ir čia jiems darbo yra. Besirenkantiems tokią specialybę nerimą kelia tai, kad jūrininkams tenka ilgam palikti namus. Tačiau Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai samprotauja jau šiek tiek kitaip. Anot jų, dirbdamas krante žmogus per metus atostogų teturi mėnesį. O jūrininkui gali pasisekti pasirašyti tokį kontraktą, kad mėnesį dirbi, mėnesį - ne, vadinasi, gali būti, kad pusę metų dirbsi, pusę ilsėsiesi.

"Svajojom valdyti laivą"

Laivavedybą studijuoja 21 metų broliai dvyniai Darius ir Giedrius Slavinskai iš Varėnos rajono Pilvingių kaimo. Dabar jie trečiame kurse. Vienas jų ramesnis, bet abu broliai linksmi, mėgstantys pajuokauti. Būdami vaikais nuolat domėdavosi vis įdomesne ir sudėtingesne technika, atkeliaujančia į ūkį, kuriame augo. Išbandė ir motociklus, ir keturračius automobilius, ir sunkvežimius, ir galingus traktorius, ir parasparnius, dalyvaudavo ir automobilių varžybose, kol neįstojo į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą - dabar mokslams reikia daugiau laiko skirti.

"Svajodavom su broliu pabandyti laivą valdyti. Pernai vasarą pabandžiau, tai buvo nuostabu. Tokią specialybę pasirinkau, ko gero, todėl, kad mūsų tėvas Juozas Slavinskas, būdamas mūsų metų, plaukiojo kariniais laivais. Su broliu vartydami jo fotoalbumą grožėjomės laivais, matytais vaizdais, ypač žavėjomės tėvo pasakotomis nuostabiomis istorijomis ir patirtais nuotykiais. Norėjau kažko įspūdingo, užtat svarsčiau, ar rinktis oro, ar jūrų pajėgas. Vis dėlto arčiau širdies buvo jūros laivynas, kuris viliojo nuo mažens. Tokiu savo pasirinkimu su broliu labai džiaugiamės, mums tai patinka", - sako Darius.

"Visi išeisim į jūrą"

Pirmakursis laivavedys Andrejus Kononenka prisipažino, kad ir jo senelis plaukė jūrą, ir tėvas dirba AB "DFDS Seaways" laivuose virėju, ir vyresnysis brolis Aleksandras, 2009-aiais baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą, šiuo metu yra kapitono antrasis padėjėjas, ir jis su broliu dvyniu Artiomu įstojo mokytis laivavedybos į šią mokyklą. "Negerai tik tai, kad visi išeisime į jūrą, o mama viena liks", - sakė Andrejus.

Mama nenorėjo, kad ir jos dvyniai eitų į jūrą, nes darbas labai sunkus. Bet kai jie įstojo, vis tiek buvo patenkinta.

Tėvas dvyniams patarė rinktis tokią specialybę, nes jie visada turėsią darbo ir iš jūros be pinigų negrįšią. Rekomendavo rinktis laivavedybą. Brolis Aleksandras trejus metus dirba jūroje ir jau yra beveik kapitono vyr. padėjėjas, jam betrūksta poros mėnesių.

"Iš pradžių buvo sunku. Mums sakė, kad pirmas kursas yra sunkiausias. Reikia priprasti prie drausmės, yra sunkių dalykų. Žinau, kad darbas jūroje sunkus, kad pusę metų gali tekti nematyti šeimos, bet vis tiek jis traukia. Jį renkamasi ne tik dėl pragmatizmo, bet ir dėl romantikos - gali pamatyti pasaulį. Mano broliui Aleksandrui dar tik 25 metai, o jis jau buvo ir Amerikoje, ir Kanadoje, ir Italijoje, ir visą Viduržemio jūrą išmaišė", - pasakojo Andrejus.

Šią vasarą broliai dvyniai Kononenko jau ruošiasi atlikti praktiką laivuose, t. y. planuoja dviem mėnesiams išeiti į jūrą ir padirbėti keltuose. Jau visi dokumentai sutvarkyti, belieka laukti ir išlaikyti egzaminus. Žinoma, į vieną laivą abu patekti nesitiki.

"Jūroje reikia ištvermės, laivuose dirba tvirti žmonės", - mano pirmakursis Andrejus.

P. S. Šeštadienį, kovo 17 d., nuo 10 iki 14 val. Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (I. Kanto g.7) vyks atvirų durų diena. Kviečiami ateiti norintieji susipažinti su jūreivystės studijomis.