Šios mokyklos pedagogė Virginija Birenienė pripažinta inovatyviausia fizikos mokytoja, papildomo prizo sulaukė minėtoje mokykloje bei Martyno Mažvydo progimnazijoje dirbantis pedagogas Audrius Česnelis, o S. Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė pateko į inovatyviausių Lietuvos mokyklų vadovų trejetuką.
"Ypač buvo malonu sužinoti, jog šiai nominacijai mane pasiūlė ir mūsų mokyklos mokytojai. Vadovui labai malonu, kai jaučia bendruomenės įvertinimą. Tokios akimirkos įprasmina tavo darbą. Žinoma, buvau kiek sutrikusi, kai sužinojau, jog patekau į trejetuką, juk mokyklai vadovauju, palyginti, neseniai - spalį sukako tik treji metai. Iš tiesų yra labai daug puikių mokyklų vadovų, kurie turi didesnės patirties", - atvirai pokalbį pradėjo D. Marozienė.
Nieko keisto, juk vadovai buvo nominuojami ne už darbo patirtį, o už inovacijas ir lyderystę. Kokius pasiekimus įvardijote šioje srityje, kad taip sužavėjote komisiją?
Manau, kad man dabar labai padeda tai, kad esu baigusi "Lyderio laikas 2" programą. Trejus metus teko intensyviai mokytis, bet tikrai vertėjo. Dabar turiu procesinio konsultanto sertifikatą. Vadovaudamasi pasidalytosios lyderystės principu tiesiog stengiuosi visą mokyklos bendruomenę įtraukti į mokyklos valdymą ir dalytis su jais atsakomybe. Paprastai, kai žmonės patys priima sprendimus ar susitarimus, sykiu įsipareigoja jų ir laikytis. Kai kartu patys susikuriame viziją, koks yra mūsų kelias, visiems lengviau planuoti savo darbą.
O koks jūsų kelias?
Kaip tik dabar diskutuojame su bendruomene, kokią kryptį reikėtų pasirinkti mūsų progimnazijai. Svarstome, kad mums, ko gero, labiausiai tiktų novatoriško verslumo sampratos kryptis, nes ta linkme jau ir dabar einame. Turime brandžias ekologijos ugdymo tradicijas, esame įsirengę robotikos klasę, ketvirtokai jau mokosi programavimo pagrindų, taip pat būtų ugdomas finansinis ekonominis raštingumas.
Jūsų mokykloje yra ir teatro klasės.
Teatras labai gražiai skatina vaikų kūrybiškumą, nes be to nebus nei lyderystės, nei verslumo.
Ar mokinius lengva išjudinti?
Mūsų mokyklos mokinių tarybos veikla dabar labai aktyvi. Kiekvieną mėnesį rengiu vadinamąją "Direktorės valandą", kai susitinku su mokinių tarybos nariais, aptariame nuveiktus darbus, mokiniai kelia problemas, siūlo iniciatyvas. Taip atsirado labai smagių veiklų, pavyzdžiui, "Naktis mokykloje", arba įvairios gerumo akcijos, viena iš jų - pagalba kūdikių namams. Buvome išsikėlę klausimą, kaip būtų galima stiprinti mokyklos kultūrą, tad mokinių iniciatyva vyko sveikinimosi dienos ir daug kitų įdomių akcijų.
Ar labai didelė jūsų mokyklos bendruomenė?
Turime 1015 mokinių, dirba per 80 pedagogų. Tikrai nebuvo lengva iš karto visus "susišildyti", pažinti, suprasti. Bet džiaugiuosi, kad per trejus metus pavyko suburti puikią mokyklos tarybą, kartu priėmėme daug puikių sprendimų.
Praėjusiais metais mūsų mokykloje buvo atliktas išorės vertinimas, tad labai džiaugėmės, kai lyderystė ir vadyba buvo įvertinta aukščiausiu lygiu. Šiuo klausimu jau galime skleisti savo patirtį kitoms šalies mokykloms.
Kai prieš trejus metus atsisėdote į mokyklos direktoriaus kėdę, taip ir įsivaizdavote šias pareigas?
Kadangi iki tol aštuonerius metus dirbau M. Mažvydo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, įsivaizdavau, kad, tapus direktore, bus lengviau, nes galėsiu priimti sprendimus. Bet realybėje tai, ko gero, ir buvo sunkiausia. Kartais net apsižvalgydavau ieškodama akimis - o kas dabar viską nuspręs? (juokiasi). Tą suvokimą, kad dabar pati turiu priimti labai svarbius sprendimus, ne iš karto pavyko prisijaukinti. Tikrai neįsivaizdavau, kad mokyklos vadovo darbas apima tiek daug sričių. Per tuos trejus metus išmokau tiek daug dalykų, pavyzdžiui, dabar jaučiuosi labai patobulėjusi statybų srityje.
Ar yra tekę per tuos trejus metus verkti?
Ir ne tik verkti. Buvo vienas momentas, kai galvojau, jog nebenoriu dirbti šio darbo. Laimei, viduje įvyko lūžis ir šiemet jaučiu, kad jau kvėpuoju. Džiaugiuosi, kad ši patirtis mane daug ko išmokė, užaugino kaip asmenybę. Aš labai daug analizuoju, nuolatos vyksta vidinė analizė dėl visų sprendimų, pokalbių. Skatinu tai daryti ir bendruomenę, todėl jau antrus metus su kiekvienu darbuotoju vedu metinius pokalbius, kad išgirsčiau ir jų lūkesčius, požiūrį. Kartais paklausiu ir kokia jų pridėtinė vertė šiame darbe. Viso to išmokau lyderystės mokykloje.
Sakote, kad ir vadovams reikia mokytis? Vien darbo patirties nepakanka? Juk iki šių pareigų pati dirbote ir lietuvių kalbos mokytoja, buvote direktoriaus pavaduotoja.
Jau neįsivaizduoju savo gyvenimo be papildomų užsiėmimų. Atrodo, kad aš nuolat mokausi. Tiesiog nuolatinis mokymasis padeda augti ir tobulėti. Tiesa, dabar jau neinu į bet kokius kursus. Neturiu tikslo tiesiog gauti dar vieną pažymėjimą. Aš ieškau kokybės. Šiemet labai pravertė mokyklų vadovų išvyka į Suomijoje vykusią tarptautinę konferenciją. Gavome labai daug idėjų, kur link mes turėtume sukti savo švietimo sistemą.
Kokie Suomijos pavyzdžiai jums atrodo sektini?
Mes dar viską matuojame pažymiais. O suomiams to nereikia. Jie geba ugdyti asmenybę ir įžvelgti jos augimą. Jiems jau nereikia egzaminų, kad pamatytų, kiek mokinys yra užaugęs ir išmokęs. Be to, jie supranta, kad XXI amžiuje jau gerokai pasenęs toks atskirų dalykų mokymas, kai atskirai mokomasi matematikos, fizikos, chemijos. Smagu, kad šis suvokimas pamažu ateina ir pas mus. Mūsų mokykloje šiemet išbandome integruotą gamtos mokslų kursą, kurį patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija. Mano galva, progimnazijoje visiškai to užtenka. Juk gamtoje mes taip pat neturime atskirai fizikos ar chemijos, turime tiesiog gamtą, kurią ir norime pažinti. Manau, kad pagrindinė problema ir yra ta, kad dabar vaikai mokomi atskirų "gabalų", o ne visumos. Suomiai kalba apie tai, kad rašant naująsias ugdymo programas prie bendro stalo reikia sodinti verslo partnerius ir tartis, kokių kompetencijų reikės ateities profesijoms.
Mokytojai grįžę iš mokyklos parsineša dar krūvas sąsiuvinių, o ar mokyklos direktorius "parsineša" darbą į namus?
Parsinešu ir, turbūt, nemažai. Per tuos trejus metus esu sukaupusi nemažą bagažą ir nemiegotų naktų, ko nebūdavo anksčiau. Žinoma, tai išvargina, tad stengiuosi pagal galimybes turėti laisvalaikį. Laimei, turiu daug puikių draugų, kurie juokiasi, kad laukia eilėje susitikti su manimi. Kita mano aistra - kelionės, kurios labiausiai ir padeda išvalyti galvą ir pasikrauti geros energijos. Gailiuosi vieno dalyko, kad mėgstamas knygas skaityti dabar pavyksta tik vasarą. Mokslo metais dažniausiai knygos - įstatymų leidiniai, ar dokumentai...
Rašyti komentarą