Abiturientai užsienio kalbas moka geriau nei gimtąją

Šiemet užsienio kalbų egzaminus jaunuoliai laikė geriau nei gimtosios.

"Lietuvių kalba yra vienintelis visiems privalomas egzaminas, užsienio kalba yra pasirenkamasis egzaminas. Natūralu, kad pasirenkamąjį egzaminą renkasi tie, kuriems sekasi šitas dalykas", - sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys per spaudos konferenciją penktadienį.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 25 tūkst. 375 kandidatai, jo neišlaikė 8,4 proc. laikiusiųjų.

Dar didesnis procentas kandidatų neišlaikė lietuvių valstybinės kalbos valstybinio brandos egzamino. Jo neišlaikė 9 proc. kandidatų. Iš viso lietuvių valstybinės kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 2038 jaunuoliai.

Pasirinkto užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino neišlaikiusiųjų dalis buvo daug mažesnė. Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 3235 kandidatai, jo neišlaikė tik 0,74 proc. laikiusiųjų.

Anglų kalbos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 0,5 proc. kandidatų, o jį laikė 20 tūkst. 697 jaunuoliai. Prancūzų kalbos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 0,6 proc. kandidatų, o jį laikė 159 asmenys. Vokiečių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 811 jaunuolių, 1,73 proc. jų neišlaikė.

Populiariausias tarp pasirenkamųjų buvo matematikos valstybinis brandos egzaminas. Jį laikė 21 tūkst. 111 kandidatų. Jo neišlaikė 6,13 proc. laikiusiųjų.

Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 1792 kandidatai, 9,1 proc. jų neišlaikė.

Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 9394 kandidatai, 8,1 proc. jų neišlaikė. Chemijos valstybinį egzaminą laikė 3087 kandidatai, 2,7 proc. jo neišlaikė. Fizikos valstybinį egzaminą laikė 3734 jaunuoliai, 8,5 proc. jų reikiamos kartelės neperžengė.

Istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 21 tūkst. 474 kandidatai, 6,3 proc. jų egzamino neišlaikė.

"Šalia daugiau nei 40 tūkst. laikiusiųjų egzaminus, valstybė sesijos organizavimo prasme egzaminą taip pat išlaikė. Nebuvo didesnio skandalo, susijusio su užduočių nutekėjimu. Buvo nerimo, bet nė vienas atvejis nepasitvirtino.

Iš ankstesnių skaudžių istorijų valstybė pasimokė. Buvo bandžiusių nusirašinėti, bet tai buvo pavieniai atvejai, kurie bendro peizažo negadino", - apibendrindamas egzaminų sesiją teigė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ministras taip pat pasidžiaugė, kad šiemet "šimtukininkų", tai yra maksimalius balus iš egzaminų surinkusių jaunuolių, pažiro ne tik elitinėse mokyklose, bet ir kaimiškose vietovėse.

Vieną "šimtuką" šiemet gavo 715 moksleivių, du maksimalius įvertinimus surinko - 113, tris - 29, keturis - 7 jaunuoliai.

Nepatenkinti gautais rezultatais jaunuoliai teikė apeliacijas. Pasak Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus Sauliaus Zybarto, šiemet tokių buvo kiek mažiau nei 2400. Daugiausia apeliacijų (1540) gauta dėl lietuvių kalbos egzamino.

Ketvirtadienį yra priimti sprendimai dėl pirmųjų egzaminų apeliacijų. Nuspręsta pakeisti rezultatus 55 laikiusiesiems lietuvių gimtosios kalbos egzaminą, 5 - lietuvių valstybinės kalbos, 1 - informacinių technologijų ir 2 - istorijos, matematikos ir chemijos.

Rezultatai sumažinti dviem asmenims, apeliavusiems dėl lietuvių kalbos egzamino, kitiems balai padidinti.

Švietimo ir mokslo ministras atkreipė dėmesį, kad daugiausia jaunuolių laikė tris egzaminus. Tokių buvo 19 tūkst. 773. Bent tiek išlaikyti reikia norint stoti į daugelį specialybių aukštosiose mokyklose. Tiesa, 399 jaunuoliai laikė net 6 egzaminus.

Priėmimui į aukštąsias mokyklas užsiregistravo 40 tūkst. 648 jaunuoliai. Pageidavimus užpildė - 34 tūkst. 846, iš jų 5928 yra mokyklas baigę anksčiau.

Valstybė finansuos 18,8 tūkst. asmenų studijas. 9,6 tūkst. studijų krepšelių atiteks universitetams, 9,2 tūkst. kolegijoms.