Žolių karalienė skatino gydytis augalais

Savo pirmąją knygą uostamiesčio knygyne "Pegasas" pristačiusi žolių karaliene tituluojama profesionali vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė ne tik priminė gydomąsias žolių savybes, bet ir vaišino savo arbata bei naminiu sūriu.

Kartu su Zigmantu Gudžinsku parašytoje jos knygoje "Lietuvos vaistiniai augalai" tilpo 72 geriausiai mums pažįstamų augalų gydomųjų savybių aprašymai.

Susirinkusiems į susitikimą su ja J. Balvočiūtė priminė: vaistai gerai, galime juos vartoti, bet jie veikia vienpusiškai. Todėl neduodami sau "vaistų iš gamtos" labai nualiname savo organizmą.

Ekologiniame ūkyje auginanti vaistažoles žolininkė atkreipė dėmesį į kai kurias gerai žinomų, daržuose augančių žolių savybes.

Štai garšva, įkyri piktžolė, - nuostabus augalas, nuo seno vartojamas podagrai gydyti. Joje daug vitaminų, todėl vegetarams tai vertingas maistas, valgomas kaip salota. Naudingi ir šakniastiebiai, nes juose susikaupusios vertingos medžiagos stiprina organizmą. Jei garšvos lapelių dėsi į arbatą - paskatinsi skysčių valymąsi iš organizmo, sumažės patinimai. Ji naudinga ir sergantiesiems sąnarių ligomis.

Petražolė, kurioje daaug karotinoidų, stiprina akis, salieras pasižymi jauninančiomis savybėmis.

Paprastoji rykštenė nuo seno vartojama gydant šlapimo pūslės uždegimus, šlapimtakių, prostatos ligas. O sumaišyta su jonažole žiemą gelbės net su šlapimo nelaikymo. Bet būtent žiemą, nes vasarą vartojama jonažolė didina jautrumą ultravioletiniams spinduliams.

Skanią juozažolės, auginamos daržuose, arbatą J. Balvočiūtė patarė gerti sergant bronchitu. O įmaišyta į kitas arbatas ji stiprins kitų vaistažolių veikimą. Nuo bronchito padeda ir raudonėlis, kuris taip pat atlaisvina kietus vidurius, ramina.

Sukatžolė gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį, ramina. Vaistinėse galima nusipirkti iš jos pagamintos tam skirtos tinktūros (lot. leonuri).

Nepaprasta esanti gražioji rausvažiedė ežiuolė, Amerikos prerijų augalas, pas mus atkeliavęs kaip dekoratyvinė gėlė. Arbatai tinka visas augalas, bet vertingiausi - žiedai. Nukasus po trejų metų galima panaudoti ir šaknis. Ežiuolė, pasak žolininkės, turi afrodiziakinių savybių, skatina kraujo pritekėjimą į lytinius organus. Vyrai galį jos arbatėlę gerti vietoj viagros. Dėl šių augalo savybių J. Balvočiūtė vaikams duoti nepataria.

O visų žinoma ežiuolės savybė gelbėti nuo peršalimo esanti nenuginčijama, patirties patikrinta.

"Kai esam sušalę, pavargę, žadame sloguoti - išgerkim vakare ežiuolės arbatos, išprakaituokim, - ryte atsikelsim sveiki", - sakė žolininkė.

Kietis ramina, stabdo viduriavimą, žadina apetitą. Beje, kiečio šaknys ramina net stipriau už valerijoną. Iš šio augalo galima pasidaryti ir vonias sąnariams, prieš tai patikrinus, ar nesi augalui alergiškas.

Po šaukštelį smulkintos bitkrėslės su medumi galima duoti vaikams nuo kirmėlių. Ši geltonžiedė vaistažolė skatina ir tulžies nutekėjimą; šia savo savybe gali pakeisti retai aptinkamą smiltyninį šlamutį. Bet, šiukštu, nevartokim vaistažolės ilgiau kaip 10 dienų - būtina daryti pertrauką.

Margainis - itin vertingas augalas, vartojamas net sergant onkologinėm ligom, kai taikoma chemoterapija, nualinamos kepenys.

Jei norite išsivalyti organizmą - rudenį prisirinkite jaunų, nežydėjusių varnalėšų šaknų. Tiks ir jos lapai, žiedynai, sėklos. Varnalėša, anot J. Balvočiūtės, iš ląstelių išjudina ir skatina išeiti tai, kas organizmui yra svetima. Ne viena moteris, vartodama šį augalą, išvengusi operacijų dėl miomų ar cistų. Varnalėšų sėklos, dedamos į arbatą, apsaugos nuo vidurių užkietėjimo, o liaudyje žinoma priemonė - varnalėšų lapus dėti ant skaudamų sąnarių.

Daržuose paplitusios ir kaip pikžolė ujamos rūgties arbata skani ir taip pat padeda nuo vidurių užkietėjimo.

Nuo mažakraujystės geriausi vaistai - dilgėlių ir žemuogių lapai.

Sergantiesiems J. Balvočiūtė patarė geriau gerti specialiai atrinktus žolelių mišinius, bet vienu metu ne daugiau kaip dviejų rūšių.

Įvairiomis gydomosiomis savybėmis pasižymi net visų ujamos daržo piktžolės.