Žolių arbatos nugena žvarbą ir ligas

Žolių arbatos nugena žvarbą ir ligas

Sužvarbę šaltą rudens dieną nepulkite į vaistinę - sveikatą ir gerą savijautą bandykite susigrąžinti natūraliomis priemonėmis. Žolelių arbatos, antpilai, kompresai, vonios - ir kaina nesikandžioja, ir efektas garantuotas. O užvis geriausia, jei vaistažolės - iš nuosavo sodo ar daržo.

Žolininkė Jadvyga Balvočiūtė primena, kad peršalus ne chemijos pirmiausia reikėtų griebtis, o natūralių priemonių.

"Jei neprisirinkote ir neprisidžiovinote vaistažolių, įvairių arbatų nusipirkite turguje ar vaistinėje, - pataria ji. - Galima žoleles gerti atskirai, bet dar geriau - jų mišinys."

Stipriai peršalus, anot jos, labai tinka medetkų, liepžiedžių, ramunėlių ir mėtų žolių mišinio arbata, o vingiorykščių užpilą esą galima gerti ir vieną. Pavargsite, kol išprakaituosite, bet paskui tikrai lengviau pasidarys. Mat vingiorykštės, be daugybės vitaminų ir mikroelementų, sukaupusios acetilsalicilo rūgšties, kuri, kaip žinome, muša temperatūrą, vartojama nuo uždegimo. Panašus, anot J.Balvočiūtės, ir debesylų žolių, džiovintų aviečių šakelių ar džiovintų karklų žievelių nuoviro veikimas. Beje, karklų žievelių antpilas tinka ir kompresams - kai skauda sąnarius, gelia juos esant orų permainoms. Žolininkė primena, kad vaistažolių arbatos veiksmingesnės, jei geriamos gana karštos ir saldintos, patartina - su medumi.

Kad rudenį nereikėtų baimintis peršalimų, žolininkė visus metus pataria grūdinti organizmą: mankštintis, apsipylinėti kontrastingo vandens srove, vengti stresų ir neigiamų emocijų (juokas ir gera nuotaika didina vitamino C kiekį organizme!), kuo dažniau mėgautis vaistažolių arbatomis. Tiesa, vienos rūšies vaistažolių arbatos ilgai nereikėtų vartoti - keisti ją kita.

Imunitetą stiprina ežiuolių arbata bei įvairūs vaistažolių mišiniai, kurių sudėtyje yra ežiuolių (vaikams vaistažolių arbatos, kurios sudėtyje yra ežiuolių, duoti saikingai). Imunitetą gerina ir česnakai. Rudens metą česnakų skilteles galima kramsnoti kad ir vienas. Jei per aštru - plonomis riekelėmis pagardinkite sumuštinius, pikantiško skonio suteikite mišrainei.

Pagalba

* Gerkite daug vaistinių augalų arbatų (pagardinus jas medumi, citrina ar cinamonais) ir kitokių skysčių.

* Valgykite uogienių, džiovintų uogų ar vaisių (geriausia - lietuviškų).

* Jei skauda gerklę, skalaukite ją vingiorykščių arbata, inhaliuokite eukaliptų lapų garais, pūlinukus naikinkite valgomo glicerino ir jodo mišinį pavilgę vatos tamponėliu. Kaklą apriškite vilnone kojine, į kurią priberta keptuvėje pakaitintos druskos arba tiesiog vilnone skara.

* Jei temperatūra nepakilusi, pasikaitinkite karštoje aromatinėje (įpylę kibirą pašutintų eglių ar pušų šakelių nuoviro) vonioje, sausai nusišluostykite ir skubiai gulkitės į šiltą patalą.

* Jei kankina kosulys, ant krūtinės dėkite garstyčių kompresus, krūtinę įtrinkite eukaliptų, mėtų, pušų aliejais.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder