Žmogaus miegas lemia organizmo būklę

Miegas lemia sveikatą

„Vaikams ir pagyvenusiems žmonės miego normos yra kitokios, tačiau kalbant apie darbingus, sveikus žmones, yra įrodyta, kad vidutinė miego trukmė turėtų būti 7-8 val. Tiek laiko reikia organizmui, kad jis galėtų atgauti jėgas. Kitą vertus, miegas užkoduotas genetiškai, pasitaiko išskirtinių atvejų, kai vieniems miego reikia ilgiau, kitiems - mažiau. Yra atlikti ilgalaikiai tyrimai, kurie rodo, kad asmenys, miegantys ilgą laiką mažiau nei 4 valandas ar daugiau nei 9,5 val., smarkiai paveikia organizmą ir visą sveikatos būklę. Tokių žmonių mirtingumas išauga tiek, kiek rūkymo ar širdies kraujagyslių ligomis sergančių asmenų“ - į miego trukmę patarė atkreipti dėmesį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Macaitienė, paneigdama vyraujantį mitą, kad kuo ilgiau žmogus miegos, tuo daugiau jėgų turės.

„Dabartinis socialinis miestiečių gyvenimas labai išbalansuoja miego ritmą. Jaunimas mėgsta panaktinėti, gulasi ir keliasi vėlai. Idealu ir sveikiausia būtų gultis vos sutemus ir keltis prašvitus. Anksčiau kaimo žmonės taip ir darydavo, jų bioritmas veikė puikiausiai“, - susirūpino dabartiniu jaunimo miego režimu R. Macaitienė.

Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja atskleidžia ir daugiau pasekmių, jei smegenys laiku negauna poilsio. „Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad jei žmogus yra nemiegojęs 17 valandų, jo savijauta ir elgesys būna toks pat, kaip 0,5 promilės alkoholio kraujyje turinčio asmens. Jei žmogus nemiegojęs 21 val. - rezultatai dar blogesni - jo elgesys tampa, kaip 1 promilę alkoholio kraujyje turinčio asmens“, - perspėja R. Macaitienė.

Kaime ilgai nepamiegosi

„Anksti kėlęs nesigailėsi“ - byloja senolių išmintis. Ir ne be reikalo - Molėtų rajone Juodakampio kaime gyvenanti ir ūkį turinti 83-ejų Genovaitė Laurinavičienė teigia, kad ilgiau kaimo žmogus miegoti ir negali. Anot pašnekovės, ilgiau šildytis pataluose neleidžia gyvulių ūkis, reikalaujantis nemenko dėmesio. Anksti temstant taip pat nepavyksta nudirbti visų darbų.

„Einam gulti 20 valandą, o keltis tenka apie 6 val., televizoriaus dabar nežiūrime, nėra ką ir veikti vakarais, to miego jau per daug, reikia miegoti trumpiau, nes taip ir pramiegosime savo gyvenimėlį. Anksčiau kaimo žmonės imdavosi verpimo darbų, tai ir pavakarodavo ilgiau, imsiuosi ir aš tokios veiklos, nes būna, atsiguli - o užmigti negali, tai pasvajoju sau užsimerkusi“, - kaime gyvenančių žmonių aktualijas pasakojo senolė.

„Esu dar darbinga, norisi ir paskaityti, ir pamegzti vakarais, spėsim dar išsimiegoti, net pietų miego neinu nusnūsti, nesinori. Kaime oras grynas, gamtoj kažkaip energijos savaime įgauni. O vyras jau pasiligojęs, tai miegoti gulasi anksčiau už mane, jam reikia poilsio“, - kad su metais ir ligomis vis labiau traukia nusnūsti, sako G.Laurinavičienė.

Įkvėpimas aplanko naktį

Akivaizdu, kad miesto ritmu gyvenančiam jaunuoliui miegas vaidina visai kitokį vaidmenį nei kaime gyvenančiam ūkininkui. „Naktį pajuntu tarsi antrą kvėpavimą, tuomet kyla minčių, užlieja melancholiška, filosofiška nuotaika, esu kūrybos ir darbų procese, kuriu straipsnius, rašau laiškus, redaguoju tekstus ar tiesiog žiūriu filmus. Tokie naktinėjimai užtrunka ir iki 4 val. ryto. Už tai reikia atsigriebti ilgiau pamiegojus. Esu visiška pelėda - pusryčiauju tik pietų metu, - šypsodamasi apie savo gyvenimo ritmą pasakoja 23-ejų kalbos redaktorė Karolina Charevičiūtė ir patikina, kad kitokiu rimtu šiandien gyventi ir nebegali. - Dieną dirbi, gyveni socialinį gyvenimą, norisi ir pasportuoti, dvasinio peno semtis tenka tik nusileidus saulei.“

Ne paslaptis, kad ir dažnam menininkui įkvėpimas kurti ateina naktį. Tačiau, kad ir kaip būtų, bėgantys metai reikalauja daugiau jėgų nei jaunystėje. „Būdamas jaunas kurdavau, rašydavau iki 5-6 valandos ryto, o kartais užtekdavo pamiegoti vos vieną valandą. Dabar miegoti anksčiau nei antrą valandą nakties nenueinu, nors ryte reikia laiku ateiti į darbą, ankstėliau gultis nepavyksta, tai tapo įpročiu, kurio nebegaliu atsikratyti. Kita vertus, o kada gyventi? Suprantu jaunimą, kad jis paūžauja, visi mes jauni buvome, o miegas paskutinį vaidmenį tada vaidindavo. Tik bėgant metams supranti ir pradedi galvoti, kad reikia į miegą atkreipti dėmesį“, - savo jaunystės bemieges kūrybos naktis prisiminė poetas, vertėjas, dabartinis Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas.

Mokslininkai skaičiuoja, kad maždaug trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Miegas svarbus žmogaus organizmui taip pat, kaip maistas ar vanduo. Nepakankamai gerai išsimiegojęs žmogus tampa nedarbingas, suirzęs, o kūnas nepasiruošęs naujiems dienos darbams. Kūno bioritmas taip pat diktuoja ir savo sąlygas. Ar kiekvieno žmogaus organizmui ir kiekviename gyvenimo tarpsnyje miego reikia tiek pat, domisi „Vakaro žinių“ žurnalistai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"