Žaizda - ne sumuštinis

Sus­tab­dy­ti krau­ja­vi­mą ir iš­plau­ti žaiz­dą

Gy­dy­to­jas trau­ma­to­lo­gas V. Rim­kus sa­ko, kad pir­ma už­duo­tis – su­stab­dy­ti krau­ja­vi­mą, ypač jei krau­juo­ja­ma gau­siai, iš ar­te­ri­jos.

„Krau­juo­jan­čią žaiz­dą rei­kia už­deng­ti ste­ri­liu tvars­čiu, jei­gu jo ne­tu­ri­te, – bet ko­kiu šva­riu me­džia­gos gniu­žu­lu. Žaiz­dos ne­lie­čiant pirš­tais ją spaus­ti iš vir­šaus 10-15 mi­nu­čių tol, kol nu­stos krau­juo­ti, – pa­ta­ria me­di­kas. – Per šį lai­ką su­ža­lo­tos smul­kios krau­ja­gys­lės už­si­kem­ša trom­bu ir krau­ja­vi­mas nu­rims­ta.“

Po to, kai su­stab­dy­tas krau­ja­vi­mas, žaiz­dą rei­kė­tų iš­plau­ti. Plo­vi­mo me­tu iš žaiz­dos pa­ša­li­na­mi sve­tim­kū­niai (smė­lis, že­mės, stik­lai), taip žaiz­da ap­sau­go­ma nuo su­pū­lia­vi­mo. Stam­būs sve­tim­kū­niai iš žaiz­dos pa­ša­li­na­mi ne­lai­mės vie­to­je, smul­kiuo­sius sve­tim­kū­nius, o ypač įstri­gu­sius, pa­ti­kė­ki­te me­di­kams. Prak­ti­ka ro­do, jog sa­vi­gy­dos daž­nai bū­na ne­sėk­min­gos.

„Jei­gu žmo­gus, tar­ki­me, su­si­žei­dė ran­ką pjau­da­mas žo­lę žo­liap­jo­ve, itin sun­ku iš žaiz­dos pa­ša­lin­ti smul­kiai su­tru­pin­tus žo­lės ga­ba­lė­lius. Ne vi­si sve­tim­kū­niai ga­li bū­ti ma­to­mi pli­ka aki­mi“, – sa­ko gy­dy­to­jas.

Or­ga­niz­mas pa­ts at­si­ren­ka

Anks­čiau itin po­pu­lia­rūs pir­mo­sios pa­gal­bos vais­tai – van­de­ni­lio pe­rok­si­das, jo­das, bri­lian­ti­nė ža­lu­ma ir pa­na­šios – praei­tis, nes nuo­di­ja ne tik bak­te­ri­jas, bet ir ląs­te­les, ban­dan­čias at­kur­ti su­ža­lo­tus au­di­nius. Va­lant žaiz­das spi­ri­tu ar jo­du or­ga­niz­mas siun­čia sig­na­lus, į ku­riuos ver­tė­tų įsi­klau­sy­ti: jei­gu skau­da, per­šti, va­di­na­si, nau­do­ja­mos prie­mo­nės ne­tin­ka­mos. Plau­nant žaiz­das van­de­niu, mi­nė­tų ne­ma­lo­nių ju­ti­mų ne­bū­na.

V. Rim­kus ak­cen­tuo­ja, kad de­zin­fe­kuo­ti rei­kia ne pa­čias žaiz­das, o jų kraš­tus. Tam ge­riau­sia tin­ka an­ti­sep­ti­kai.

Ko­kį tvars­tį rink­tis?

Ska­ti­nant gi­ji­mą la­bai svar­bu pa­lai­ky­ti tin­ka­mą žaiz­dos drėg­mę ir ap­sau­go­ti ją nuo išo­rės veiks­nių. Jei­gu ant žaiz­dos neuž­dė­si­me tvars­čio, ji lips prie pa­ta­ly­nės ar dra­bu­žių, už­si­terš dul­kė­mis. Ga­li iš­si­vys­ty­ti ir pa­vo­jin­gų komp­li­ka­ci­jų.

„Lai­ky­ti at­vi­rą žaiz­dą ne­pa­tar­ti­na, tik ren­kan­tis tvars­tį rei­kia at­si­žvelg­ti į žaiz­dos po­bū­dį, – pa­sa­ko­ja gy­dy­to­jas. – Pa­vyz­džiui, lė­ti­nių sek­re­tuo­jan­čių žaiz­dų prie­žiū­rai ge­riau­siai tin­ka hid­ro­ko­loi­di­niai tvars­čiai. Tin­ka­mai pa­rink­ti tvars­čiai ga­li bū­ti pa­lie­ka­mi ant žaiz­dų il­ges­nį lai­ką nei mar­lės, to­dėl žaiz­das per­riš­ti gy­dant hid­ro­ko­loi­di­niais tvars­čiais ga­li­ma šiek tiek re­čiau“.

Pa­ren­kant hid­ro­ko­loi­di­nį tvars­tį ge­riau­sia, kad žaiz­dos būk­lę įver­tin­tų me­di­kas.

Ne ma­žiau svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mo dy­džio tvars­tį, kad jis už­deng­tų ne tik žaiz­dą, bet ir 2,5 – 3 cm svei­kos ap­lin­ki­nės odos. Jei pa­rink­si­te per ma­žą tvars­tį, jis ge­rai ne­pri­lips, grei­tai ims pra­te­kė­ti.

Nu­de­gi­mai – la­bai skaus­min­gi

Vie­na iš daž­niau­siai pa­pli­tu­sių trau­mų – plaš­ta­kų nu­de­gi­mas.

„Žaiz­dos jo­kiu bū­du ne­tep­ki­te alie­ju­mi, kiau­ši­nio bal­ty­mu, ke­fy­ru ar ki­tais mais­to pro­duk­tais, ku­rie skir­ti val­gy­ti, o ne žaiz­doms gy­dy­ti, – sa­ko trau­ma­to­lo­gas. – Tei­kiant pir­mą­ją pa­gal­bą svar­biau­sia nude­gi­mo vie­tą vė­sin­ti kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros van­de­niu, nes per­ne­lyg šal­tas van­duo ga­li su­kel­ti nu­ša­li­mą, o bet koks alie­jus – tik dar la­biau pa­gi­lins nu­de­gi­mą“.

I-II laips­nio nu­de­gi­mai su­gy­ja sa­vai­me, o III laips­nio nu­de­gi­mai gy­do­mi chi­rur­gi­niu bū­du ša­li­nant ne­gy­vus au­di­nius bei per­so­di­nant odą, po ku­rios se­ka il­gas rea­bi­li­ta­ci­jos kur­sas.

Komp­li­ka­ci­jos

Ne­tin­ka­ma prie­žiū­ra gra­so komp­li­ka­ci­jo­mis. Dėl ne­tin­ka­mos žaiz­dos ar trau­mos prie­žiū­ros ga­li at­si­ras­ti už­krė­ti­mas, ar­ba sep­sis. In­fek­ci­ja pa­ten­ka į sis­te­mi­nę krau­jo­ta­ką. Ne­re­tai sep­sis bū­na la­bai sun­kus, ga­li iš­tik­ti sep­si­nis šo­kas. Tuo me­tu su­trin­ka krau­jo­ta­ka, kren­ta krau­jo spau­di­mas, dėl to iš­si­vys­to inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas, pri­tems­ta są­mo­nė, to­dėl no­rint tin­ka­mai su­teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą, rei­kė­tų tu­rė­ti su­komp­lek­tuo­tą vais­ti­nė­lę ar pir­mo­sios pa­gal­bos prie­mo­nių rin­ki­nį, ku­ria­me tu­rė­tų bū­ti: įvai­raus dy­džio bin­tų, pleist­ro, mar­lės ser­ve­tė­lių, žaiz­doms skir­ta de­zin­fe­ka­vi­mo prie­mo­nė.

Parengta pagal "Šiaulių kraštą"