Visa tiesa apie peršalimo ligas

Per visą gyvenimą apie trejus metus mus kamuoja gerklės skausmas ir varva nosis. Ekspertų skaičiavimais, iki 75-ųjų gyvenimo metų apie 200 kartų susergame persišaldymo ligomis. Kvėpavimo takų ligos yra dažniausios ir, nors paprastai praeina be komplikacijų, jų simptomai labai vargina. Ir kaskart sutrinkame: mažinti vaistais temperatūrą ar ne? Ar gerti antibiotikų? Ar ne vėlu stiprinti imunitetą? Patarimų, kaip kovoti su kosuliu ir sloga, yra daugybė, bet tik kai kurie iš jų tikrai yra naudingi. Kas apie persišaldymą yra tiesa ir kas ne?

Netiesa Persišaldžius negalima sportuoti

Lengvai kosėjant ar sloguojant įšokti į sportbačius ir apsukti ratą kitą yra netgi naudinga. Svarbu tinkamai apsirengti, paskui nusiprausti po karštu dušu - tai net išjudina savigydos jėgas. Bet jeigu jaučiatės tikrai blogai arba karščiuojate, sporto būtina atsisakyti. Taip pat jeigu vartojate antibiotikus arba kitus vaistus, nes tada gresia chroniška infekcija arba net širdies raumens uždegimas. Tik praėjus visiems ligos požymiams galima vėl pradėti sportuoti, geriausia iš pradžių puse įprasto krūvio.

Netiesa Imunitetą stiprinantys preparatai padeda ir vėliau

Kaip rodo tyrimai, ligos eigą jie gali sutrumpinti tik tuomet, jei pradedami gerti išties po pirmo "sukrebždėjimo" gerklėje. Virusų dauginimąsi reikia stabdyti, kol dar veikia natūrali organizmo gynyba. Pasireiškus pirmiesiems infekcijos požymiams, rekomenduojama 2-4 dienas gerti po 1-2 g vitamino C, 60 miligramų cinko ir 200 mikrogramų seleno. Bet geriau infekcijos išvengti, mažesnes šių medžiagų dozes geriant profilaktiškai.

Tiesa Persišaldęs žmogus gali užkrėsti iki paskutinės ligos dienos

Net jeigu simptomai visiškai praėjo, slogą aplinkiniams dar galite "padovanoti". Net praėjus dviem savaitėms nuo ligos pradžios, nosies gleivinėje dar būna rinovirusų. Tačiau didžiausias pavojus užkrėsti kitus yra pirmosiomis ligos dienomis.

Netiesa Kai skauda gerklę, geriau ne skalauti ją, o gerti arbatą

Tiesą sakant, niekas iki šiol moksliškai netyrė, kokie naminiai vaistai yra efektyvesni. Skaudančią gerklę tinka skalauti šiltu vandeniu su druska (1/4 arbatinio šaukštelio stiklinei vandens), šalavijų arba ramunėlių arbata, bet skalaujant nepasiekiamos giliau esančios vietos, ryklė, todėl gerai ir gurkšnoti žolių arbatą (su šalavijais, pankoliu, anyžiais, saldymedžiu). Vien nuo užkimimo pakanka ir pastilių, tarkime, su šalaviju, nes jas čiulpiant išsiskiria daugiau seilių, o jose yra bakterijas žudančių fermentų. Taip pat svarbu kaklą apsivynioti šaliku, nes šiluma padeda imuninėms ląstelėms greičiau pasiekti gleivines.

Tiesa Laimingi žmonės serga rečiau

Kaip rodo naujos mokslo šakos neuropsichoimunologijos tyrimai, baimė arba džiaugsmas žmogaus organizme sukelia sudėtingus biocheminius procesus, kurie veikia ląstelių žudikių ir antikūnų skaičių kraujyje. Taigi liūdesys arba chroniškas stresas pastebimai silpnina imunitetą. Mechanizmas veikia ir atvirkščiai: infekcijos blogina nuotaiką ir skatina norą būti vienam, užsidaryti. Taip gamta užtikrina, kad ramiai sveiktume ir nieko neužkrėstume.

Netiesa Nosies purškalai yra pavojingi

Šie preparatai atlaisvina užsikimšusią nosį ir padeda ištekėti nosies sekretui, o tai yra labai svarbu, kad neprasidėtų prienosinių ančių ir vidurinės ausies uždegimas. Tačiau nereikėtų jų naudoti ilgiau kaip savaitę, nes ilgainiui jie pradeda dirginti nosies gleivinę ir gali sukelti priešingą rezultatą - chronišką nosies užsikimšimą. Lengvesniais atvejais galima griebtis švelnesnių alternatyvų, pavyzdžiui, plauti nosį sūriu vandeniu arba naudoti homeopatinius nosies purškalus.

Netiesa Persirgus iškart vėl neužsikrečiama

Net jeigu ką tik persirgote, netrukus galite pasigauti kitą infekciją. Nors organizme susidarė antikūnai, apsaugantys nuo virusų, persišaldymo ligas sukelia daugiau kaip 200 rūšių virusai, taigi teoriškai galite iškart užsikrėsti kitokio tipo virusu. Vienintelė apsauga nuo naujos infekcijos - stiprus imunitetas!

Tiesa Persišaldžius padeda vištienos sriuba

Senąjį naminį vaistą jau pripažino mokslininkai. Mat vištienos sultinyje yra daug įvairių naudingų sudedamųjų dalių: cinko, kuris neleidžia virusams daugintis, baltymo cisteino, kuris slopina uždegimą. Poveikį sustiprina prieskoniai, pvz., aitriosios paprikos arba imbiero šaknis, karštas skystis skatina išsiskirti gleives. Reikia nepamiršti ir gydomojo poveikio, kuris atsiranda, kai sriubą verda mylintis slaugytojas ar slaugytoja...

Tiesa Persišaldymo virusų galima išvengti

Pasistengus ligų sukėlėjų galima išvengti net ir negyvenant kaip atsiskyrėliui. Pavyzdžiui, pavojus užsikrėsti sumažės, jeigu autobuse ar gydytojo laukiamajame kvėpuosite ne pro burną, o tik pro nosį, mat joje esantys plaukeliai stabdo virusus. Be to, žmonių sambūriai kelia ne tokį didelį pavojų užsikrėsti kaip durų rankenos, telefono rageliai ar kopijavimo aparatai, kuriuos čiupinėja sloguojantys žmonės. O nuo pirštų virusai nesunkiai patenka į organizmą, pakanka pasitrinti akis ar nosį. Taigi, svarbiausias patarimas - kuo dažniau plaukitės rankas. Jas plaunant penkis kartus per dieną, galima išvengti 45 proc. infekcijų.

Netiesa Visiems reikėtų skiepytis nuo gripo

Jauni ir sveiki žmonės gali skiepų atsisakyti. Tuo tarpu vyresniems nei 60 metų žmonėms patartina apsiginkluoti prieš labai užkrečiamą gripo virusą, kad nekiltų pavojingų komplikacijų. Apsisaugoti patariama ir sergantiesiems tam tikromis lėtinėmis ligomis kaip diabetas arba širdies ir kraujagyslių ligos. Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusai nuolat keičiasi.

Tiesa Nuo ūmaus bronchito antibiotikai nepadeda

97 proc. persišaldymo ligų sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia. Kitaip augaliniai preparatai - įrodyta, kad, tarkime, pelargonijų ekstraktas efektyviai naikina bronchito sukėlėjus. Be to, kosėjant labai svarbi teisinga diagnozė - kosulys sausas ar šlapias. Jei kosulys yra sausas, dirginantis, jį reikia slopinti, o jei atsikosima, šį procesą reikia skatinti, nes su sekretu iš organizmo pasišalina ir virusai.

Tiesa Norint nesusirgti, būtina nesušalti

Slogos virusai pirmiausia puola sušalus kojas. Gavusi šalčio signalą, nervų sistema mažina kraujo tekėjimą į kvėpavimo takus, sumažėja ir temperatūra gerklėje. Susitraukus gleivinių kraujagyslėms, imuninės ląstelės nebespėja atvykti, virusai gali įsiskverbti į organizmą ir daugintis. Tiesa, pats šaltis nėra blogis, pakaitomis su šiluma jis stimuliuoja kraujotaką, ir imuninės ląstelės gali geriau "patruliuoti".

Tiesa Karščiuojant būtina išprakaituoti

Gamta ne veltui patvarkė taip, kad susirgus kyla temperatūra - taip organizmas naikina virusus, todėl jam nereikia trukdyti. Kai kada gerai išprakaitavus galima pasveikti per naktį. Prakaitavimą skatina liepžiedžių arba šeivamedžio žiedų arbata. Gulėdami lovoje pasveiksite greičiau, nes ramybė padeda dirbti imuninei sistemai. Jei aukšta temperatūra (daugiau kaip 39 laipsniai) laikosi ilgiau kaip dvi dienas, geriau kreiptis į gydytoją.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"