Vilija Blinkevičiūtė: "Labiausiai gaila skurstančių vaikų"

EP plenarinėje sesijoje buvo primtas svarbus sprendimas dėl Europos pagalbos fondo paramos padidinimo nuo 2,5 mlrd. iki 3,5 mlrd. eurų ateinantiems septyneriems metams. Taip pat parlamentas nusprendė, jog reikalingos papildomos investicijos gyventojų aprūpinimui socialiniu būstu.

Kodėl tenka gerokai didinti Pagalbos fondą? Negi skurdas neaplenkia ir turtingosios Europos?

Deja, skurdas vis dar išlieka vienu didžiausių skaudulių Europos Sąjungoje (ES). Beveik 120 mln. europiečių gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Daugiau nei 40 mln. patiria ir didelių materialinių nepriteklių, iš kurių skaudžiausias - maisto stoka. O krizė skurdą Europoje tik pagilino.

Valstybės narės nebepajėgia pačios su šiomis problemomis tvarkytis, todėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama šiuo metu yra labai svarbi. Parlamentas nutarė, jog parama skurstantiems asmenims galėtų būti teikiama ne tik maisto produktais, bet ir kitokia pagalba, pavyzdžiui rūbais, batais, mokymosi priemonėmis vaikams. Labiausiai gaila vargstančių vaikų, kuriems tenka nuo pat mažens kęsti skurdą ir nepriteklius. Neįtikėtina, tačiau beveik 6 mln. vaikų ES neturi naujų, nedėvėtų drabužių ir maždaug 5 mln. vaikų neturi dviejų porų tinkamo dydžio batų.

Kiek iš Pagalbos fondo tenka Lietuvai?

Pagalbos fondas veikia nuo 1987 metų ir per metus paramos maistu iš jo sulaukia iki 19 mln. skurstančiųjų. Vien Lietuvoje paramą maistu gauna daugiau nei trečdalis milijono žmonių.

Beje, ne visos valstybės narės pasisakė už šio fondo veiklos tęstinumą, nekalbant jau apie paramos didinimą. Šios blokuojančios valstybių mažumos nuomone, taip skatinamas išlaikytinių gyvenimo būdas. Tad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai teks atsakinga užduotis susitarti su valstybėmis narėmis, ir kuo greičiau priimti galutinį sprendimą dėl Europos pagalbos fondo.

Skurstantiems europiečiams aktuali ir būsto problema. Kaip šią skurdo rūšį siūlo mažinti Europos Parlamentas?

Šiuo metu ES net 25 mln. žmonių gyvena socialiniuose būstuose ir šimtai tūkstančių laukia eilėse juos gauti. Tokia pat padėtis ir Lietuvoje - laukti socialinio būsto daugeliui gali tekti ne vieną dešimtmetį. Europoje ryškėja dar viena nerimą kelianti tendencija - energetinis skurdas, kuomet vis daugiau nuosavų butų turinčių žmonių nebeišgali apmokėti sąskaitų už šildymą.

Toks žmogus atsiduria gatvėje, tarsi gyvenimo užribyje. Tai itin aktuali problema Lietuvoje, kai žmonės neturi pakankamai lėšų išlaikyti būstą, kartu mokėti palūkanas už paimtas paskolas nekilnojamojo turto "burbulo" metu.

Visos valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių energetiniam skurdui mažinti, taikydamos socialinius energijos tarifus, teikdamos socialinę paramą, garantijas, kad namų ūkiams nebūtų nutrauktas energijos tiekimas, taip pat reikia didinti būstų energetinį efektyvumą.

Europos Parlamentas ragina šalis nares daugiau investuoti į socialinį būstą, nes tokiu būdu yra ne tik sprendžiamos problemos, susijusios su skurdžiai gyvenančių žmonių poreikiais, bet ir padedama statybos sektoriui, kuris labai nukentėjo nuo krizės.