Vidinio laikrodžio ritmu

Mokslininkai į visus šiuos klausimus jau rado atsakymą: už viso to slypi vidinis laikrodis, dar vadinamas biologiniu arba organizmo laikrodžiu. „Lygiai kaip diena keičia naktį ar vasara - žiemą, taip ir žmogaus organizmą kasdien ir visus metus veikia drastiški hormonų ir kūno temperatūros ritmo svyravimai”, - aiškina amerikietis chronomedicinos specialistas dr. Maiklas Smolenskis.

M.Smolenskis sako: „Naujos mūsų žinios lems tai, kaip mes ateityje gydysime ligas. Jei, pavyzdžiui, žinome, kad astmos priepuoliai šimtą kartų dažniau prasideda tarp 4 ir 6 val., o širdies infarktai paprastai įvyksta nuo 8 iki 10 val. ryto, galima tikslingai imtis profilaktikos. Ir išgelbėti gyvybę.” Naujausias chronomedicinos žinias M.Smolenskis apibendrino knygoje „The Body Clock Guide To Beter Health”. Patarimų knyga JAV iškart tapo bestseleriu ir išjudino medikų tradicinių pažiūrų pamatus. Sunku net patikėti: gydytojų apklausų duomenimis, tik 40 proc. jų žino, kad dėl biologinio ritmo smarkiai svyruoja kraujo spaudimas, hormonų lygis ir temperatūra! „Mes dabar žinome, kad vaistai skirtingu paros metu gali veikti skirtingai, todėl turime iš naujo nustatyti dozes”, - rašo dr. Smolenskis.

Šios žinios gali turėti milžinišką įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Kas gyvena pagal organizmo laikrodį, gali padidinto pajėgumą darbe ir sporte, lengviau pakelti laiko skirtumą ir apskritai būti sveikesni. Tačiau dr. Smolenskis pataria: „Vidinį laikrodį reikia paversti sąjungininku. Dauguma žmonių orientuojasi pagal laikrodį ant riešo, o ne pagal daug patikimesnį laikrodį kūno viduje. Rankinis laikrodis mums negali pasakyti, kada greičiausiai mąstome, skaičiuojame ar vikriausiai mojuojame teniso rakete. Tai gali tik biologinis laikrodis.”

Šis vidinis laikrodis iš tiesų egzistuoja. Tai maždaug 50 000 nervų ląstelių (iš 100 milijardų visų smegenų ląstelių) sankaupa, raidės V formos ir dydžio. Vidinis laikrodis, mūsų organizmo valdymo centro, pupelės dydžio hipotaliamo dalis, yra šalia regos nervo, o valdo jį gerai ir šviesa. Per mažai šviesos (pilka lietinga diena), ilga žiema, mažai laiko lauke), ilgos naktys, vėlyvas kėlimasis arba skrydžiai į kitą Žemės pusrutulį sutrikdo biologinį laikrodį ir sujaukia hormonų pusiausvyrą, o kartu ir visą organizmą. „Mažiausiai 8 val. miego, geriausiai nuo 23 iki 7 val., gera porcija saulės šviesos arba ryški šviesa ryte yra idealios prielaidos kūno organizmo laikrodžiui veikti”, - rekomenduoja dr. Smolenskis. Organizmo laikrodis lemia, kaip mes mąstome, jaučiame ir reaguojame - nuo širdies priepuolių, sėkmės darbe iki nenumaldomo noro suvalgyti šokolado. Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip gyventi pagal savo vidinį laikrodį.

Miegas

Net dviejų valandų miego trūkumas per naktį po savaitės išderina biologinį laikrodį. Miego trūkumas ne tik sumažina darbo našumą ir neigiamai paveikia reakciją, pvz., vairuotojų, bet ir sutrikdo gyvybiškai svarbių ląstelių žudikių, kovojančių su ligų sukėlėjais, gamybą. Reikia stengtis kiekvieną vakarą gultis tuo pačiu metu, miegoti mažiausiai 8 valandas ir pirmąsias ryto valandas praleisti ryškioje šviesoje. Tai skatina natūralią hormono melatonino gamybą, kuris vakare vėl padeda užmigti. Jei įmanoma, būtinai nusnūskite po pietų (ne ilgiau kaip 20 min.), nors ir ant automobilio sėdynės šalia vairuotojo.

Mityba

Mūsų bioritmas reguliuoja ir apetitą. Daug energijos teikiantis maistas pusryčiams yra svarbiausia sėkmingos dienos prielaida; sotūs subalansuoti pietūs (daug proteinų) užkerta kelią popietiniam suglebimui. Vakarienei: lengvi, daug angliavandenių turintys patiekalai (makaronai), geriausia be riebalų, nes virškinimas naktį sulėtėja 50 proc. Paskutinį kartą valgyti vakare ne vėliau kaip 4 val. Iki einant gulti. Tada nepriauga antsvorio ir miegas būna geresnis. Beje, alkoholis geriausiai virškinamas 20 val.

Sportas

Judėjimas - tai gyvenimas. Tačiau taip pat svarbu sportuoti tinkamu metu. Kas nori išvengti rytinių svaigulio priepuolių dėl žemo kraujospūdžio, turėtų treniruotis po pietų (idealus laikas nuo 15 iki 19 val.). Ankstyvos treniruotės skatina geros savijautos hormono serotonino, kūrybiškumo hormono ACTH ir pasitenkinimo suteikiančių endorfinų gamybą ir net stabilizuoja kraujospūdį. Likus trims valandoms iki miego, sportuoti nebereikėtų. Įdomi detalė: po pietų apie 15 val. žmogaus fizinė jėga yra didžiausia.

Darbas

Sunkias užduotis mūsų smegenys geriausiai įveikia nuo 10 iki 12 val. Tai tinkamiausias laikas konferencijoms ir pasitarimams. Tarp 14 ir 16 val. Nereikia planuoti paskaitų ir kursų - neproduktyviausias laikas.

Laiko pasikeitimas

Tolimos kelionės lėktuvu, susijusios su laiko juostų ir klimato pasikeitimu sutrikdo biologinį laikrodį. Patarimas: preiš skrendant į Vakarus, pvz., JAV, keletą dienų keltis vis vėliau, o nuvykus pirmas dvi popietes kuo ilgiau būti šviesoje. Rytų kryptis: anksti keltis, o atvykus tuoj pat eiti į šviesą.

Bendra savijauta

Šienligė ir alergijos per naktį stiprėja ir kulminaciją pasiekia apie 4 val. ryto, nes kvėpavimo takai tada būna siauriausi, o naudingų hormonų adrenalino ir kortizolio gaminama mažiausiai. Todėl antihistamininius vaistus gerti prieš einant gulti.

Širdies priepuoliai dažniausiai įvyksta 8-10 val. ryto ir dažnai pirmadienį (po įtempto savaitgalio). Einant miegoti profilaktiškai išgerti tabletę aspirino, kad suskystėtų kraujas.

Oda kremus geriausiai pasisavina nuo 16 iki 20 val.

Dantis dažniausiai pradeda skaudėti 3-8 val., kai hormono kortizolio kiekis yra žemiausias. Dantis geriausiai gydyti po pietų nuo 15 val., kai žmogus nejautriausiais skausmui, o injekcijos veikia geriau.

Krūties vėžys greičiau vystosi tam tikru metų laiku. Jaunesnės moterys krūties auglius dvigubai dažniau aptinka pavasarį ir vasaros pradžioje, tuo tarpu moterims po menopauzės augliai dažniau diagnozuojami rudenį. Todėl jaunoms moterims ypač rūpestingai tikrintis reikėtų pavasarį, o vyresnėms - rudenį. Mamografiją jaunesnėms moterims tikslingiausia atlikti tuoj po mėnesinių, kai krūties audinys yra ne toks tankus.