Vėžys nelaukia, ligonis palauks

Su vėžiu į eilę

Pensininkė Janina M. kreipėsi į „Vakaro žinių“ redakciją, pasakodama protu nesuvokiamą istoriją. Moteris prieš kurį laiką sėkmingai išsigydė krūties vėžį. Gydytojų paliepimu, ji ir toliau turėjusi tikrintis, kad liga neatsinaujintų. Bet pabandžiusi užsiregistruoti, ponia Janina atsidūrė aklavietėje.

„Paskambinau sausio mėnesį, o laiką pas gydytoją man paskyrė tik gegužę“, - pasakojo pensininkė. 

Sunerimusiai moteriai paklausus, kodėl tiek ilgai reikės laukti, buvo paaiškinta, jog tokios eilės ir nieko negalima pagreitinti ar pakeisti.

„Galbūt man jau šią dieną atsinaujinęs vėžys“, - nusivylimo neslėpė Janina.

O trečias - nemokamai

Negana to, kad onkologiniai ligoniai laukia kelių mėnesių eilėse, pasityčiojimo dozę gauna ir vaistinėse. Į redakciją kreipėsi 86-erių pensininkas Liudvikas, kuriam prieš pusantro mėnesio diagnozavo prostatos vėžio 4 stadiją. Vyriškio artimieji suskubo į Santariškių klinikas, kur gydytojai paskyrė brangų gydymą. Nužingsniavus į vaistinę, paaiškėjo dar įdomesnis dalykas.

„Vaistininkė pasiūlė akciją atrakciją - jei pirksi vaistus trims mėnesiams, trečias mėnuo - nemokamai. Tai tą trečią mėnesį gal manęs jau tarp gyvųjų nebebus, - sistema stebėjosi pensininkas. - Už vieno mėnesio kursą temokėjau 2200 litų.“

Veikia psichologiškai

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vadovo Narimanto Evaldo Samalavičiaus teigimu, jeigu nustatomas vėžinis susirgimas, pagal bendras Europos Sąjungos rekomendacijas, pradedama gydyti per dvi savaites.

„Vėžys nėra ta liga, kuri vystosi greitai. Kai kurios vėžio formos progresuoja ilgai, pavyzdžiui, prostatos vėžys. Žinoma, per dvi savaites visokių dalykų gali būti, bet esminė onkologinė situacija nesikeičia. Tai yra stadija netaps iš pirmos trečia.

Tokia yra bendra nuostata ir, aišku, mes nelaukiame dviejų savaičių ir ligonį pradedame gydyti kuo greičiau“, - patikino N. E. Samalavičius.

Pasak specialisto, įvairios ligos turi įvairų sekimą, tačiau kiekvienai ligai atskirai to paties nepritaikysi.

„Tikrinimas trijų mėnesių intervalu yra pakankamai saugus, bet vėlgi čia priklauso nuo kiekvienos situacijos individualiai. Pavyzdžiui, išoperavus žmogų ir jį išgydžius, jį tikriname kas tris mėnesius. Bet jeigu tai yra liga, kuri sparčiai keičiasi, pavyzdžiui, 4 stadijos vėžys, tai laiką skiriame ir anksčiau, - teigė N.E.Samalavičius - Aišku, norėtųsi, kad žmogus pagalbą gautų kuo greičiau, nes jis patiria ir įvairius psichologinius dalykus.“

Vytenis Povilas Andriukaitis, Sveikatos apsaugos ministras:

- Kodėl susidarė tokia sistema, kad onkologinis ligonis turi laukti po 3 ir daugiau mėnesių, kol prieis jo eilė pas specialistą?

- Reikia konstatuoti, kad sveikatos sistemos organizavimas turi be galo daug trūkumų. Yra visiškai nesutvarkyta eilių tvarka, nenustatyti terminai, neįvesta siuntimų kokybės kontrolė, nesutvarkyta siuntimo krypčių sistema. Ministerija dabar kaip tik ties tuo ir dirba.

Taip pat esame išanalizavę eilių trukmės situaciją. Planuojame, kad po poros metų nebeliks minėtos problemos. Daug spragų tiek ligoninėse, tiek poliklinikose yra su chaotišku administravimu.

Vėžys yra liga, kuriai būtina dispancerizacija, sekimas, periodiškumas. Tą periodiškumą turi užtikrinti sveikatos specialistai. Nes jei žmogus susirgo vėžiu, tai ne jis turi bėgioti pas specialistus, bet jie pas ligonį, jie privalo žmogumi rūpintis. Apskritai, jei, pavyzdžiui, išsigydei vėžį, tai gydytojai turi užtikrinti periodišką patikrinimą, prioritetinį, be jokių eilių ar juolab streso tam žmogui.

- Žmonės vyksta į didesnius miestus - Vilnių, Kauną - neva ten patikimesnis onkologinis gydymas. Kodėl žmonės nepasitiki mažesnių miestelių specialistais, o gal tokių tiesiog nėra?

- Jeigu į mažesnius miestus atvyktų specialistai ir apžiūrėtų ligonius, kurie gyvena toje vietoje, tai, manau, tikrai pakiltų pasitikėjimas ir mažesnėse rajonų ar miestelių poliklinikose bei ligoninėse.

Specialistai-konsultantai turėtų vykti į nustatytus rajonus, ten būtų iškviečiami ligoniai ir vietoje būtų apžiūrimi aukštos kvalifikacijos specialistų. Atsirastų didesnis susikalbėjimas tarp ambulatorinės poliklinikos grandies ir specialistų.

Prasta situacija su pirminės, antrinės sveikatos priežiūros centrų bendradarbiavimu, konsultacijomis su specialistais. Gydytojai patys aptartų komplikuotus ligonius, žinotų diagnozes. Šiuo metu beveik nėra konsiliumų praktikos, kuriuose turėtų dalyvauti ir pirminės grandies specialistai, ir gydytojai chirurgai. Dabar egzistuojanti siuntinėjimo praktika, kai ligonis siunčiamas pas tos pačios srities specialistą, tai yra ne kas kita, kaip kolegiškumo konsiliumo nebuvimas.

Tokios praktikos labai nedaug, anksčiau jos buvo daugiau. Rudenį planuojame pateikti labai didelį tokių pokyčių paketą.

- Kodėl menkai kompensuojamas onkologinis gydymas?

- Medikamentų kompensavimo sistemos yra labai sudėtingos, nes medikamentai labai skiriasi brangumu, efektyvumu, taikymu ir panašiai.

Kai suprantame, kad praktiškai neįmanoma niekuo padėti, tačiau ligonio giminės, artimieji reikalauja, tada susidaro finansavimai, susidaro įvairios variacijos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigai yra riboti, o juos tvirtina parlamentas. Medikamentų kompensacijai kasmet skiriama 700-800 milijonų litų. Bet iš to kompensuojama visos ligos, ne tik onkologinės.

Medikamentų kompensacija yra pasaulinė problema.