Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad vasario 11-oji - Pasaulinė ligonių diena. Šią dieną 1992 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II ir nuo to laiko ji minima krikščioniškose šalyse. Šiemet jau 20 kartą žmonės bus raginami prisiminti ligonius, išgirsti jų poreikius ir įsiklausyti į jų skausmą. Šią dieną taipogi prisimenam visus tuos, kurie ligonių nepalieka kančiose ir skausme, jais rūpinasi bei skleidžia širdies šilumą. Be to, tai puiki proga išsiaiškinti, kokios ligos Lietuvoje dažniausios ir kaip gerinama visuomenės sveikata.
Jau Antikos laikais žmonės nagrinėjo sveikųjų ir sergančiųjų sąvokas bei ieškojo efektyvių priemonių, padedančių išsaugoti sveikatą. Tad atsirado tokios profesijos kaip gydytojas būtinybė, žmogaus, kuris gydytų ligonį ir saugotų jį nuo kančių. Šiais laikais niekam nekyla abejonių, kokia kilni gydytojų ir slaugytojų misija, kuri yra jų kasdieninė veikla ir pareiga. Visuomenės sveikatos specialistai taipogi saugo žmones nuo ligų ir sveikatai kylančių pavojų, tačiau jų tikslas nėra visuomenės narių gydymas, bet sveikesnės visuomenės kūrimas. Jie nagrinėja, aiškina ir sprendžia visuomenės sveikatos problemas, propaguoja sveiką gyvenseną ir taiko prevencines priemones.
Visuomenės sveikatos specialistai kelis dešimtmečius stebėdami ligas nustatė, kad didžiausia žmonių sveikatos problema – lėtinės neinfekcinės ligos (onkologinės, kraujotakos sistemos, endokrininės ir kvėpavimo sistemos, psichikos ligos). Traumos taip pat skatina lėtinių ligų atsiradimą ir vystymąsi. Pagal Lietuvos sužalojimų ir traumų statistinius duomenis Europos Sąjungos kontekste, galima teigti, kad rodikliai yra stulbinamai aukšti, o savižudybių skaičius didžiausias būtent Lietuvoje. 2010 m. kraujotakos ligos sudarė 47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirties priežasčių. Šios ligos taip pat lemia cukrinio diabeto išsivystymą, aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis nuolat didėja, tuo tarpu Europos Sąjungos šalyse šie rodikliai mažėja. Piktybiniai navikai 2010 m. sudarė 21 proc. vyrų, o moterų 17 proc. mirties priežasčių. Taip pat daugelio neinfekcinių ligų atsiradimo priežastys yra tokie rizikos veiksniai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba, antsvoris, fizinis neaktyvumas. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje šie rizikos veiksniai – vieni didžiausių Europoje.
Psichikos ligomis sergančiųjų Europos Sąjungoje yra apie 11 proc. Lietuvoje taip pat yra labai didelis sergamumas psichikos ligomis ir elgesio sutrikimais, o visuomenės nuomonių tyrimų duomenimis, šiomis ligomis sergantieji – labiausiai diskriminuojama socialinė grupė. Palaipsniui beveik pusė socialinę atskirtį patiriančių psichikos ligonių tampa neįgalūs. Svarbus faktas, jog Lietuvoje didelė dalis jau mokyklinio amžiaus vaikų turi problemų su psichine sveikata, o 13 proc. vaikų šie sutrikimai yra kliniškai diagnozuoti. Lietuvoje didelė dalis vaikų ir net suaugusiųjų patiria patyčias, dėl kurių šie asmenys pasižymi silpnesne fizine ir psichine sveikata. Tyrimais nustatyta, kad nuolatinio streso būsena lemia imuniteto susilpnėjimą bei padidėjusį polinkį sirgti tam tikromis neinfekcinėmis ligomis. Be to, šiems asmenims būdingi miego sutrikimai, aukštas nerimo laipsnis, depresija, menkavertiškumo kompleksas ir netgi polinkis į savižudybę.
Tenka konstatuoti, kad esama Lietuvos gyventojų sveikata bloga, o daugiausia ligonių serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija daug pastangų deda asmens sveikatos priežiūrai, kaskart vis daugiau lėšų skiria prevencinėms veikloms. Tačiau būtina suprasti, kad siekiant pastebimų visuomenės sveikatos sistemos pokyčių, būtina gerinti ir socialinę-ekonominę padėtį. Koordinuota tarpinstitucinė veikla – ne tik būtina sąlyga, apsauganti atskirų asmenų ir visų Lietuvos gyventojų sveikatą, bet ir visuomenės, darniai ir vieningai dirbančios žmonių sveikatos labui – žmogiškumo įrodymas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai ragina nepamiršti ligonių, rasti reikamų išteklių efektyviai gydyti ligas bei mažinti sveikatą žalojančius veiksnius. Tokių rizikos veiksnių, kaip nesveika gyvensena, nepalanki fizinė ir socialinė aplinka, mes galime ir privalome išvengti.
Rašyti komentarą