Vasarą "peršalimo ligomis" susergame neperšalę

Kodėl susergame ir kodėl peršalimas čia niekuo dėtas, konsultuoja šeimos gydytoja Irena Brogaitė.

- Gydytoja, kodėl peršąlame šiltuoju metų laiku?

- Ligos priežastis visai ne peršalimas, nors simptomai ir gali pasirodyti panašūs. Dėl streso, aplinkos užterštumo, ekologiškai nešvarių maisto produktų, kuriuos valgome, organizmas reguliariai nuodijamas, todėl gaminasi toksinai. Jų perteklius šalinamas per gleivines, todėl gali paburkti nosiaryklė, atsirasti bronchų ar plaučių uždegimas. Toksinai pasišalina ir prakaituojant, todėl praverstų pasportuoti, pasikaitinti pirtelėje, tik paskui reikia nusiprausti.

Jeigu vargina kosulys, slogos, reikėtų pamąstyti, kodėl taip yra, ir pasitarti su gydytoju. Aišku, ir vasarą įmanoma peršalti, jeigu lauke karšta, o automobilyje nustatote 18 laipsnių temperatūrą. Temperatūrų skirtumas neturėtų būti didelis. Automobilyje geriausia palaikyti 23-25 laipsnius.

- Ką daryti, jei reikia eiti į darbą, o vargina sloga? Kaip greičiau jos atsikratyti?

- Negydoma sloga paprastai praeina per savaitę, o gydoma - per 7 dienas, taigi nereikėtų skubėti purkšti į nosį chemines medžiagas. Šiek tiek palengvėja išgėrus vaistažolių arbatos. Jeigu ligos priežastis yra stresas, užteršta aplinka ir neekologiškas maistas, reikia keisti dienos režimą. Poilsis, pasivaikščiojimas gryname ore, atostogos padeda atsikratyti medžiagų apykaitos sutrikimų. Juk per atostogas labai retai susergame. Tačiau atostogauti reikėtų ne mažiau kaip dvi savaites. Savaitė nėra pakankamas laikas, nes trys dienos praeina, kol atsipalaiduojame, o likus trims atostogų dienoms jau pradedame galvoti apie grįžimą į darbą. Nyčė yra sakęs, kad pasitenkinimas savaime saugo nuo peršalimo. Gerai apsirengusi ir savimi patenkinta moteris nesuserga.

- Ar toksinų perteklius, atsiradęs dėl streso ir užterštos aplinkos, yra pavojingas sveikatai?

- Dėl per didelio toksinų kiekio didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, jie alina virškinimo sistemą. Mūsų organizmas yra tobulas, jis signalizuoja apie pavojų, tačiau nuolat skubantys, užsiėmę žmonės geriau prižiūri savo automobilį negu sveikatą. Verslininkai skiria dėmesį išorei, o vidine organizmo švara nesirūpina, pamiršta ilsėtis, todėl daugėja žmonių, kurie nereaguoja į organizmo siunčiamus signalus, jo perkrovą, o į gydytojus kreipiasi tik rimčiau susirgę.

- Dažna situacija, kai netekę dar jauno, stipraus žmogaus jį pažinojusieji stebisi: „Niekuo nesirgo ir numirė“. Ką turime keisti, kad tokių netekčių nebūtų?

- Negali būti, kad nesirgo. Neatpažino ligos simptomų, todėl nesikreipė į gydytojus ir nesigydė. Kiekvienas turėtų bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir galvoti, kuo maitinasi, kokioje aplinkoje gyvena, nepamiršti, kad stresai silpnina imuninę sistemą. Geriausia rinktis trumpesnio galiojimo, mažiau cheminių priedų turinčius maisto produktus. Baltymus ir angliavandenius valgyti skirtingu laiku, vieno valgymo metu nevalgyti kelių skirtingų baltymų, pavyzdžiui, mėsos ir žuvies. Svarbu kontroliuoti svorį, neprisiauginti pilvinių riebalų, dėl kurių riebėja kepenys, atsiranda širdies ir kraujagyslių ligos, didėja rizika susirgti cukriniu diabetu.

- Ar atsipalaiduoti, stresui mažinti tinka alkoholis?

- Alkoholis kaip vaistai - jo negalima perdozuoti, padauginti, nes tuomet jis tampa nebe vaistu, o nuodu. Viena taurelė gero konjako ar kitokio tauraus gėrimo išplečia kraujagysles, padeda atsipalaiduoti.

- Kokias atsipalaidavimo priemones naudojate jūs pati?

- Kartais tenka dirbti nuo 8 iki 19 valandos, todėl stengiuosi gerai išsimiegoti. Jau treji metai nežiūriu televizoriaus, paskaitau knygas, klausausi geros muzikos.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"