Vanduo, kurį geriame kasdien. Koks jis?

Nors viešai tiekiamo vandens kokybė ne visada patenkina vartotojų lūkesčius, tačiau, anot maisto inspektorių, situacija yra kontroliuojama ir palaipsniui įgyvendinamos priemonės vandens saugai ir kokybei užtikrinti.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Klaipėdos rajone 71,5 proc. gyventojų naudoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį. Pernai vanduo buvo tiekiamas iš 90 geriamojo vandens tiekimo teritorijų. Daugiausiai vandentiekių - 57 eksploatavo AB "Klaipėdos vanduo", 11 - pajininkai ir kaimo bendruomenės, 14 - įvairios bendrovės, gyvenamųjų namų bendrijos, 8 - savininkai.

Randa pažeidimų

Pernai Klaipėdos VMVT Klaipėdos rajone atliko 61 vandens tiekimo teritorijų patikrinimą. Net 51 patikrinimo metu, t. y. 84 proc., užfiksuota pažeidimų.

"Patikrinimų metu nustatyti 193 pažeidimai: nebuvo tinkamai vykdoma geriamojo vandens periodinė programinė priežiūra, vanduo neatitiko saugos ir kokybės rodiklių, nustatyta gręžinių, jų sanitarinės apsaugos zonos, vandens bokštų eksploatavimo ir kitų pažeidimų. Už nustatytus pažeidimus 5 atvejais taikytos piniginės baudos", - sakė Klaipėdos VMVT vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Rima Slaboševičienė.

Pasak inspektorės, pagal įstatymą vandens tiekėjai vartotojus privalo informuoti apie vandens kokybę. "Deja, ne visi gyventojai žino, koks vanduo teka iš jų vandens čiaupų. Pavyzdžiui, Drukių kaimo vandentiekį eksploatuojanti bendrija "Elektronas" jau kelerius metus nepateikia ataskaitų apie vandens saugą ir kokybę", - teigė R. Slaboševičienė.

Inspektorės teigimu, ne visi vandens tiekėjai atlieka visų reglamentuojamų rodiklių vandens laboratorinius tyrimus.

Vanduo - nelabai sveikas

Pagal higienos normą geriamajame vandenyje yra tiriami 2 mikrobiniai rodikliai, 27 toksiniai ir 17 indikatorinių rodiklių.

"Iš mikrobinių rodiklių būtina tirti žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus. Kai vandenyje randama šių bakterijų, jame gali būti ir ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Toksiniai rodikliai (fluoridas, boras, švinas, gyvsidabris, pesticidai, arsenas ir kiti) tiriami dėl galimo kenksmingo poveikio žmonių sveikatai.

Indikatoriniai rodikliai (amonis, geležis, manganas, sulfatas, chloridas, kvapas, skonis, spalva, drumstumas ir kiti) parodo gamtinio vandens savybes, vandens ruošimo ir tiekimo technologiją, tačiau tiesiogiai nesiejami su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai", - pasakojo R. Slaboševičienė.

Pernai nė vienoje rajono vandenvietėje nebuvo nustatyta mikrobinės taršos. Saugus ir kokybiškas vanduo buvo tiekiamas iš Gargždų, Balsėnų, Ežaičių, Jakų, Pėžaičių, Rokų, Vėžaičių, Triušelių, Macuičių kaimo I, Slengių vandenviečių.

Pasak R. Slaboševičienės, kitų vandentiekių vanduo ištirtas nepakankamai išsamiai.

"Nors pagal tirtus rodiklius saugus ir kokybiškas buvo dar 8 vandentiekių vanduo, tačiau, neištyrę visų reglamentuojamų rodiklių, negalime būti tikri, kad vanduo iš tiesų saugus. Tai patvirtina 2012 metais atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai.

Nors toksinio rodiklio - boro koncentracija kai kuriose vandenvietėse buvo ištirta ir neviršijo normų, vis gi pernai boro kiekis viršijo leidžiamą lygį (1 mg/l) 11 vandentiekių: Dituvos, Budrikų, Agluonėnų, Mickų, Jakų, Baičių, Kalotės, Ketvergių, Kalnuvėnų, Aukštkiemių, Pleškučių. Pernai boro koncentracija buvo ištirta tik 65 vandentiekių vandenyje", - sakė maisto inspektorė.

Problema - fluoridai

Aktualiausia pajūrio zonos požeminio vandens problema - gausus fluoridų kiekis. Klaipėdos VMVT duomenimis, toksinis rodiklis fluoridas pernai buvo tirtas 82 vandentiekių vandenyje, iš jų leidžiamą lygį (1,5 mg/l) viršijo 11-os vandentiekių vandenyje: Kopūstų (5,2mg/l), Kalnuvėnų (3 mg/l), Girkalių (1,79 mg/l), Pipirų (2,6 mg/l), Kalotės (2,56 mg/l), Endriejavo (2,32), Agluonėnų (1,94 mg/l), Budrikų (1,65 mg/l).

Pasak R. Slaboševičienės, fluoridų koncentracija dalyje vandentiekių keičiasi: vienais metais viršija normą, kitais jau nebe. Fluoridų problema galutinai išspręsta Kretingalės, Šlikių, Saulažolių vandenvietėse, įrengus vandens kokybės gerinimo įrenginius.

"Kai geriamajame vandenyje vienas ar keli toksiniai rodikliai viršija normas, jo tiekimas gyventojams kurį laiką leidžiamas su viena sąlyga - gavus Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos leidimą - išlygą. Tam vandens tiekėjas turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad ėmėsi realių veiksmų vandens kokybei pagerinti", - sakė R. Slaboševičienė.

Anot jos, iki pernai metų pabaigos rajone turėjo būti gauta 12 išlygų tiekti geriamąjį vandenį, kuriame toksinis rodiklis (fluoridas) viršija leidžiamą lygį, tačiau buvo gautos tik 5.

"Buvo tik pratęstos 2009 m. gautos ir jau pasibaigusios išlygos tiekti vandenį su didesniu toksinio rodiklio-fluorido kiekiu Agluonėnų, Endriejavo vandenvietėms. 2011 m. išlygos buvo gautos Plikių ir Girkalių vandenvietėms. Deja, vandens gerinimo programos įgyvendinimas rajone vėluoja", - pasakojo inspektorė.

Teigiama, jog tokios medžiagos kaip amonis, geležis, manganas, sulfatas, chloridas arba vandens drumstumas, kvapas, skonis bei spalva parodo gamtinio vandens savybes, atspindi jo ruošimo ir tiekimo technologiją, tačiau tiesiogiai neturi neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

Klaipėdos VMVT duomenimis, geležies koncentracija viršijo leidžiamą lygį 43 vandentiekių vandenyje, chloridai - 7, natris - 4, amonis - 55. Pernelyg drumstas buvo 22 vandenviečių vanduo, vėliau buvo pagerinta vandens kokybė 6 vandenvietėse. Vandens spalva tyrinėta 78 vandenvietėse, prastesnė buvo tik dviejose. Kiti tirti rodikliai leidžiamų lygių neviršijo.

Šuliniai - švaresni

Klaipėdos VMVT duomenimis, beveik trečdalis - 28,5 procento - Klaipėdos rajono gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina patys iš savo gręžinių ar šachtinių šulinių.

Pernai tarnybos specialistai iš 14 šachtinių šulinių paėmė vandens mėginius laboratoriniam ištyrimui. "Mėginiai buvo imti iš tų šulinių, kurių vandenį vartoja daugiavaikės šeimos ar keletas šeimų. Iš 14 ištirtų šachtinių šulinių dviejuose buvo nustatyta mikrobinė tarša, cheminės (nitritų, nitratų) taršos nerasta", - sakė maisto inspektorė R. Slaboševičienė.

Ankstesniais metais rajone šuliniai buvo labiau užteršti. Pavyzdžiui, 2011 metais buvo ištirtas 16 šachtinių šulinių vanduo, iš jų 12 nustatyta mikrobinė tarša, trijuose leidžiamą lygį viršijo nitratai. Tik 3 šulinių vanduo buvo švarus. 2010 metais buvo tirta 15 šachtinių šulinių, iš jų 12 nustatyta mikrobinė tarša, o viename leidžiamą lygį viršijo nitratai.

Ar vanduo saugus, anot R. Slaboševčienės, galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus. "Mikrobais, nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Mikrobiologinę taršą galima pašalinti vandenį virinant, tačiau nitritai ir nitratai virinant nepašalinami",- sakė inspektorė.

Šiemet tarnybos inspektoriams lėšos skirtos tik potvynių metu užliejamų šachtinių šulinių vandens tyrimams.

Info

Fluoridai

Geriamajame vandenyje fluoras yra beskonis, bekvapis, bespalvis ir nesudaro jokių drumzlių, t.y. vartotojas jo nemato ir nejaučia. Fluoras žmogaus organizmui būtinas cheminis elementas. Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, užtikrina taisyklingą augančio organizmo kaulų sistemos vystymąsi. Tačiau nežymiai viršijančios fluoridų koncentracijos sukelia dantų fluorozę, o didesnės koncentracijos - kaulų fluorozę.

Kai vandenyje trūksta fluoridų, būtina vartoti daugiau maisto produktų, turinčių fluoridų, pavyzdžiui, jūros kopūstų, žuvies, gerti juodąją, žaliąją arbatas, naudoti fluorintas dantų pastas. O kai vandenyje šios medžiagos per daug, stengtis mažiau jo naudoti gėrimui, mažiau vartoti daug fluoridų turinčių maisto produktų, pasirinkti dantų pastą be fluoridų ir kt.

Boras

Teigiama, jog boro junginiai gali toksiškai veikti vyrų reprodukcinę sistemą, be to toksiškumas pasireiškia bendrais arba kintamais židininiais traukuliais, dirglumu ir virškinamojo trakto sutrikimais. Kūdikiai yra labiau jautrūs boro junginiams negu suaugusieji. Dažniausiai pasireiškiantis neigiamas poveikis sveikatai yra susijęs su virškinamojo trakto veiklos sutrikimais: vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas.

Nitratai ir nitritai

Nitratai žmogaus organizme redukuojami iki nitritų. Susidarančių organizme nitritų kiekis priklauso nuo to, kiek žmogus su vandeniu ir maistu suvartojo nitratų. Kuo daugiau organizme susidaro nitritų, tuo daugiau esant mažai pH reikšmei pasigamina kancerogeninių medžiagų - nitrozaminų ir nitrozamidų. Tai susirgimo vėžiu rizikos faktorius. Dideli nitrito kiekiai itin pavojingi naujagimiams, kurių organizme dėl to gali susidaryti methemoglobinas - vidinis deguonies badas.