Beveik prieš savaitę Seimo liberalai įregistravo projektą, siūlantį priimti Farmacijos įstatymo pataisas, kurios leistų žmonėms nereceptinių vaistų įsigyti mažmeninės prekybos vietose - maisto prekių parduotuvėse, degalinėse ir panašiai. Po „Vakaro žinių„ straipsnio „Vaistus tuoj pirksime kilogramais“ (2013 04 23), pasipylė sunerimusių medikų skambučiai. O pasiteiravus specialistai ne tik vardija vaistų pavojus, bet ir tikina, kad vaistai neišvengiamai brangtų.
Pataisų iniciatoriai Liberalų sąjūdis, tarp kurių Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius bei Remigijus Šimašius praėjusį penktadienį įregistravo Farmacijos įstatymo pataisas. Jei viskas vyks it per sviestą, jos įsigaliotų 2015-aisiais. Jei jos įsigaliotų, vaistų galėsime nusipirkti savo pamėgtose maisto prekių parduotuvėse.
Į redakciją paskambinęs 40 metų mediko stažą turintis, dabar jau pensininkas, Algirdas piktinosi, jog mediko išsilavinimo neturintys liberalai lenda į sritį, kurios neišmano ir net nežinodami tikslių pasekmių.
„Tarybiniais laikais buvo 250-300 vaistinių, dabar yra per pustrečio tūkstančio, kurios ir taip užsiima ne savo darbu - pardavinėja kosmetiką, šokoladukus ir panašiai. Negana to, liberalai įsivaizduoja esą dideli medikai ir darys sąjūdį lygioje vietoje“, - pyko pensininkas.
Garbaus amžiaus Algirdas, kone pusę amžiaus dirbęs pediatru, tikino, jog pirmiausia reikėtų atlikti tikslius farmacinius tyrimus su maisto papildais.
„Farmacininkai nekontroliuoja maisto papildų gamybos, o juk nustatyta, kad juose yra stimuliuojančių medžiagų, kaip kofeinas ir panašiai. Tai šie bus prieinami ir penkiamečiui?“ - retoriškai klausė pensininkas.
Jo teigimu, toks liberalų sujudimas esąs ne be reikalo.
„Jie taip nori save išpopuliarinti. O vaistus pardavinėti reikia medicininio išsilavinimo. Tai kas finansuos tai? Kas apmokys kiekvieną kasininką? Iš kieno pinigų? Vėl iš mūsų?“ - pyko Algirdas.
Arvydas Skorupskas, Sveikatos ministro patarėjas:
- Koks tikslas vaistais prekiauti pačioje maisto prekių parduotuvėje, jei kone kiekviename prekybos centre ar net mažoje maisto prekių parduotuvėje šalia yra vaistinė?
- Prekybos centrų augimas ir plėtimasis sustojo, tai jie natūraliai ieško naujų nišų, naujų galimybių užsidirbti papildomų pinigų. Vaistai yra stabili prekė, kuri vartojama gana dažnai. Rinkos kainų kilimo ar kritimo atveju vaistų kaina išlieka daugiau mažiau stabili. Prekybos centrai ieško sau naujų nišų užsidirbti, nes matyti, jog vystymasis dabar yra ir bus saikingas. Tokios perkamosios galios, kuri buvo 2008-aisiais, nebebus. Šiuo metu siekiama plėsti prekybos apimtis.
- Ši praktika ne pirmi metai taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ten be recepto net vaistų nuo galvos skausmo nenusipirksi. Ar mes Lietuvoje išradinėjame Ameriką?
- Amerikoje prekyba vaistais labai skiriasi nuo Europos taikomo pavyzdžio, kur prie prekystalio stovi vaistininkas, parduoda vaistus ir suteikia galimybę gauti specialisto konsultaciją.
Palaikome Europos pavyzdį, vaistai - rimtas medikamentas, ir jis turi būti kontroliuojamas vaistininko. Žmogus, savavališkai apsvarstęs savo simptomus, ne visada teisus, o vaistininkai Lietuvoje mokosi 5 metus ir gali profesionaliai patarti. Vaistininkas taip pat gali patarti kreiptis į gydytoją, o ne pačiam gydytis.
Taip pat turėtume atkreipti dėmesį, kad senyvam žmogui išsirinkti prekę nėra taip paprasta kaip jaunam, kuris naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis ir gali daug ką sužinoti internete. Lietuvoje vaistus daugiausiai vartoja du segmentai - vaikai iki 5 metų ir vyresnio amžiaus žmonės.
- Jei įsiteisėtų toks įstatymas, kasininkams reikėtų baigti farmacijos bakalaurą? Kiek tai kainuotų valstybei?
- Yra tokia praktika, kad leidžiama vaistus pardavinėti prekybos centre, bet tas darbuotojas, kuris parduoda vaistus, turi turėti specialų pažymėjimą, nustatytą Sveikatos ministerijos. Jam yra privalomas pradinis žinių kursas ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas vaistų klausimais. Čia nėra taip lengvai. Kiekviena mergaitė iš darbo biržos negalės vaistais prekiauti.
Yra ir papildomos licencijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje ateitų Vaistų kontrolės tarnyba ir prekybos vietoje vertintų sandėliavimo sąlygas, tikrintų, kad toje pačioje lentynoje nebūtų pienas ar kiti maisto produktai ir panašiai.
Liberalai galvoja, kad čia labai paprasta padaryti, bet net ir Amerikoje yra taikomi panašūs reikalavimai, tai kainuoja nemažus pinigus.
Jei visa tai įgyvendintų, ant kieno nors pečių nugultų finansinė atsakomybė. Greičiausiai tai užguls tikrai ne prekybininko pečius, bet vartotojo, nes viskas bus įskaičiuota į kainą.
Kalbos, kad padidės prieinamumas, padidės konkurencija - mitas. Mes, kaip ir 7 mažutės Europos šalys, priklausome mažų rinkų kategorijai, ir pas mus vaistų rinka yra itin koncentruota.
Mažai tikėtina, kad vaistų rinkoje atsiras naujas žaidėjas.
Rašyti komentarą