Užkarda ligoms - stiprus imunitetas

Kodėl vieni žmonės tokie imlūs peršalimo ligoms, suserga vos perpūsti skersvėjo, o kiti išsilaiko nesirgę visą šaltąjį metų periodą?

Tai priklauso nuo imuniteto, t. y. žmogaus savybės kovoti su mums genetiškai svetimais agentais - mikrobais, virusais, baltymais. O mes esame skirtingi, todėl skirtingos ir mūsų imuninės reakcijos.

Žinome, kad imunitetas yra įgimtas ir įgytas, o įgytasis - natūralus ir dirbtinis. Natūralus susiformuoja, kai persergame kokia virusine infekcija, dirbtinis - kai pasiskiepijame.

O imlumas infekcijoms gali būti sąlygotas daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, jei žmogus serga alerginiu rinitu, jis imlesnis virusinėms peršalimo ligoms. Juk alerginė reakcija irgi yra imuninė reakcija, bet iškreipta, t. y. imuninė sistema reaguoja į agentą per smarkiai. Jei norime, kad tokie žmonės rečiau sirgtų peršalimo ligomis, turime kontroliuoti pagrindinę ligą.

Kiti faktoriai, kurie gali sąlygoti žmogaus neatsparumą, - tai jo gyvenimo būdas.

Kokie gyvenimo įpročiai mus padaro neatsparius virusams?

Pirmiausia, monotoniška mityba. Jei žmogus nevalgo lapinių daržovių, vaisių, mažai gauna B grupės vitaminų, vitamino C. Dalis nevalgo mėsos, kaloringo maisto, o tuose produktuose yra cinko, geležies - šie mikroelementai labai svarbūs imuninei sistemai. Yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, netinkamai rengiasi. Jei apsirengia per šiltai - sušilę suprakaituoja ir peršąla, nes tai organizmui yra stresinė situacija. Imunitetą silpnina ir emocinis stresas.

Kas gi galėtų sustiprinti žmogaus atsparumą prasidedant gripo sezonui?

Siūlyčiau pradėti nuo visavertės, subalansuotos mitybos, kad gautume pakankamai maisto medžiagų.

Venkime hipodinamijos - turime pakankamai judėti, o ne vien gulėti ant sofos.

Negraužkime savęs dėl smulkmenų. Jei galime išvengti streso - pabandykime jo išvengti.

Išsimiegokime - suaugęs žmogus turi miegoti ne trumpiau kaip 7 valandas per parą.

Kokią reikšmę stiprinant imunitetą turi grūdinimasis? Kaip grūdintis?

Nebūtinai visi turime tapti ruoniais ir žiemą lįsti į jūrą ar ledinio vandens kubilą. Dažniausiai pasiryžimas būti ruoniu trunka trumpai, nes tam sunku kasdien rasti laiko.

Ideali grūdinimosi priemonė būtų apsitrynimas iki pusės drėgnu rankšluosčiu ar apsišlakstymas drungnu vandeniu. Lygiai taip pat tinka dušas, užsibaigiantis drungno ir karštesnio vandens elementais. Kontrastą galima susikurti tokį, kad jis nekeltų didelio diskomforto.

Eidami į lauką renkimės taip, kad neperkaistume ir neperšaltume. Jei namuose šalta - šilumą galima pasigaminti padarius mankštą, pasivaikščiojus greitu žingsniu po lauką.

Kaip neužsikrėsti, kai aplink visi čiaudi ar sloguoja?

Dauguma peršalimo ligų perduodama oro lašeliniu būdu, bet ne tiesiogiai, o liečiant apkrėstus apčiaudėtus paviršius, o po to - savo nosį, burną. Todėl būtina kuo dažniau švariai plauti rankas.

Jei esame vadovai, turime uždrausti apsirgusiems žmonėms eiti į darbą. Nepakeičiamų darbuotojų nėra, o atėjęs jis gali užkrėsti visą kolektyvą.

Ką ir kiek gerti?

Kiek reikia gerti skysčių - nėra universalios formulės, manoma, nuo pusantro iki dviejų litrų per parą. Galima pasiskaičiuoti tiksliau - žmogui po 20-30 ml kilogramui svorio. Tas kiekis gali svyruoti pagal sezoną - žiemą 20, vasarą 30 ml kilogramui.

Žiemą geriau gerti ir šiltus, ir karštus skysčius. Žinotina, kad šilti skysčiai skatina atsikosėjimą, karšti kosulį slopina. Tad dieną gerkime šiltus, o nakčiai, norėdami išvengti varginančio kosulio, karštus skysčius.

Ar rudenį tikslinga vartoti imunitetą gerinančius preparatus?

Vadinamuosius imunostimuliatorius ir imunomoduliatorius patarčiau vartoti tik esant tam tikroms aplinkybėms. Pavyzdžiui, ežiuolė tiks tiems, kurie dažnai serga bakterinėmis infekcijomis - sinusitu, plaučių uždegimu - mat ežiuolės preparatai stiprina atsparumą būtent bakterinėms ligoms.

Iš biologinių antibiotikų tiks česnakas. Pašalinio poveikio, išskyrus dirginimą, česnakas neturi, o veikia baktericidiškai, tinka ir sergant širdies ligomis.

Bičių produktai dabar užima mažesnę nei anksčiau vietą mūsų gyvenime, nes Europos Sąjunga juos pripažįsta tik kaip sveikatinimosi priemonę. Juose esančių medžiagų veiklumo, tiesa, niekas nepaneigė, bet ir neįrodė.

Tinka stiprintis ir egzotiškais kordicepsais, transferfaktoriais ir taip toliau. Bet jei vartosime brangius maisto papildus - neužteks pinigų visavertei mitybai. Tad ar ne geriau visavertiškai valgyti - tai ir sveika, ir malonu? Į papildus reikia žiūrėti labai rezervuotai, nes panacėjos - vaisto nuo visų ligų - nėra ir nebus.

Susirgus padidėja vitamino C poreikis. Geriau jo gauti iš vaisių. Per didelis šio vitamino kiekis išsiskiria oksalatų pavidalu, tad jei ilgą laiką jį vartosime, inkstuose gali atsirasti akmenukų. Apskritai vitaminai veikia tik tada, kai jų trūksta. Vartoti prevenciškai nereikia - tik susirgus.

O kaip sustiprinti vaikų atsparumą virusams?

Vaikų sveikata negali būti gera, kol jie taip apkrauti mokslu. Po pamokų jie neturi laiko poilsiui, sportui, nes po 7-8 pamokų grįžę namo turi daryti namų darbus. Juos sargdina nuolatinis emocinis stresas, nejudrumas, nevisavertis darbo ir poilsio režimas.

Žmonės vis dar tebesiginčija dėl skiepų naudos...

Skiepytis daug pigiau nei gerti brangius vaistus. Bet reikia žinoti, kad jaunam žmogui skiepas nuo gripo veiks iki 6 mėnesių. Pagyvenusiam žmogui, sulaukusiam 60 metų, imunitetas dažniausiai susiformuoja trims mėnesiams. O gripo epidemija dažniausiai būna sausio- kovo mėnesiais. Tad jei pagyvenęs žmogus pasiskiepys spalio mėnesį, jis visgi gali susirgti.

Susirgę neskubėkime gerti peršalimo simptomus mažinančius vaistus - jie šiek tiek griauna imuninį atsaką. Gal sirgsime kiek lengviau, bet rizika susirgti bakterine infekcija bus didesnė.