Traumos ir savižudybės: kaip apsaugoti vaikus

Ypač nuo sužalojimų ir traumų neapsaugoti vaikai. Teigiama, jog nuo išorinių mirties priežasčių jų pražūva daugiau negu nuo visų ligų kartu sudėjus. [CITATA]

Statistika skelbia, jog vaikų nuo kūdikystės ir jaunuolių iki 19 metų mirtingumas nuo išorinių priežasčių sudaro net 35 proc. visų mirčių. Daugiausia vaikai žūva transporto avarijose, susižaloja namuose, nuskęsta, apsinuodija ir kitaip mirtinai susižaloja.

Pasak sveikatos specialistų, Lietuvoje būtų galima kasmet išgelbėti apie 200 vaikų gyvybių, jei pavyktų pašalinti išorinių traumų priežastis.

Pavyzdžiui, aktyviai pradėjus kovoti už saugesnį eismą, pastaraisiais metais gerokai sumažėjo avarijose žuvusių vaikų.

Tačiau Lietuva pagal transporto įvykiuose sužalotų žmonių statistiką vis dar yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje.

Investuoja milijonus

Į traumų prevencijos priemones pastaraisiais metais buvo investuotos didžiulės Europos Sąjungos paramos lėšos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ES paramos skyriaus vedėjos Kristinos Auruškevičienės teigimu, vien sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių skubią pagalbą nukentėjusiems nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių, infrastruktūros atnaujinimui - traumų centrų sukūrimui jau teko apie 172 mln. litų paramos lėšų.

Taip pat sukurta skubios pagalbos nukentėjusiems nuo traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių teikimo organizacinė bei stebėsenos sistemos, vykdoma daug įvairių sveikatos prevencijos programų.

Tačiau visos šios priemonės kol kas neduoda norimo rezultato - išorinės mirties priežastys išlieka vienos pagrindinių mirties priežasčių tarp darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų po širdies ir kraujotakos bei onkologinių ligų.

Žmonės žūsta gaisruose, avarijose, dėl patiriamų traumų namuose, gatvėje, smurto išpuolių, apsinuodijimų, piktnaudžiavimo svaigalais ir kt.

Apsinuodijmų statistika - niūri

Pagal statistiką net trečią vietą tarp mirtinų susižalojimų sudaro apsinuodijimai. Kasmet į ligonines patenka 15-18 tūkst. apsinuodijusių asmenų, o per 10 tūkst. apsinuodijusių asmenų pagalba suteikiama ambulatorinėse įstaigose. Didelę dalį dėl apsinuodijimų medikamentais ir alkoholiu gydomų pacientų sudaro 2-4 ir 13-17 metų vaikai.

Apsinuodyti galima įvairiomis medžiagomis: dujomis, skysčiais, grybais, augalais, medikamentais, alkoholiu, narkotikais, buitinės chemijos medžiagomis ir kt., tačiau viena dažniausių apsinuodijimų priežasčių yra alkoholis, ypač tarp jaunimo.

"Daugėja apsinuodijimų tarp priklausomų nuo alkoholio žmonių, tačiau bendrai tokių atvejų nedaugėja. Dažnai apsinuodijama medikamentais. Iki 3 metų vaikai apsinuodija atsitiktinai, o nuo 12-13 metų amžiaus prasideda tyčiniai apsinuodijimai", - sakė Klinikinės toksikologijos draugijos vicepirmininkė Laima Gruzdytė.

Anot jos, subaldyti grėsmingą apsinuodijimų ir mirčių statistiką padėtų prevencinės programos, kontrolė, diagnostikos modernizavimas, gydymo tobulinimas.

"Situacija nėra gera - Europos Sąjungoje Lietuva pagal pagalbos lygį apsinuodijusiems žmonėms atrodo niūriai. Tuo tarpu kvalifikuotai suteikta pagalba per pirmas valandas po apsinuodijimo gerokai sumažintų mirtingumą", - sakė L. Gruzdytė.

Tačiau, gydytojos toksikologės teigimu, didžiausia problema yra apsinuodijimų diagnostika. Pasak medikės, ligoninės neturi galimybių atlikti toksikologinių tyrimų.

Dabar atsakymo iš laboratorijos tenka laukti po 2 savaites, apsinuodijęs žmogus gydomas įvairiomis priemonėmis, tačiau gyvybės kartais nepavyksta išgelbėti.

"Turint galimybę laiku atlikti tyrimus, būtų galima skirti iškart efektyvius priešnuodžius ir gydymą. Tai būtų naudingiau ne tik žmogui, bet ir patiriamos mažesnės sveikatos priežiūros išlaidos", - akcentavo L. Gruzdytė.

Prevencija - ne dėl "paukščiuko"

"Kovojame su pasekmėmis", - konstatavo konferencijos uostamiestyje dalyviai: medikai, savivaldybių atstovai, visuomenės sveikatos specialistai. Anot kai kurių dalyvių, įvairios profilaktinės programos ir projektai dažnai būna mažai efektyvūs, atitrūkę nuo realybės, visuomenės nepasiekia ir lieka tik "popieriuje".

"Dėl to mes ir norime pasitikrinti, išgirsti, ką mano vietos bendruomenės. Dėliojame prioritetinius veiksmus mažinant išorines mirties ir negalios priežastis veiksmų plane iki 2022 metų.

Pagrindinis akcentas, matyt, išliks prevencija visose srityse, nes tik taip galima siekti išvengti dalies mirčių.

Pavyzdžiui, planuojame sustiprinti socialinę reklamą, mokymus ir kitas priemones, kad būtų kuo mažiau sužalojimų namuose - nukritimų, nudegimų, apsinuodijimų ir pan.

Numatomas ir gydymo tobulinimas, mažinant atskirtį, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti ankstyvąją diagnostiką į rajonus bus siunčiamos mobiliosios brigados", - akcentavo K. Auruškevičienė.

"Reikia mokyti mamas"

Vaikų gydytoja Irena VAICEKAVIČIENĖ:
Labai daug vaikų sužalojama namuose. Jaunos mamos nemoka prižiūrėti kūdikių, mažų vaikų. Vaikai dažnai patiria galvos traumas, apsipliko karštu vandeniu, kitaip susižaloja. Reikia ne tik būsimųjų tėvelių, bet ir motinystės mokyklų. Vaikus nuo mažens reikia mokyti, kaip saugiai elgtis vandenyje, gatvėje, namuose. Kita problema - svaigalų prieinamumas. Daug girtuokliaujančių paauglių, jaunimo, vartojančių alkoholį ir dėl to patiriančių traumas.

"Nuo kalbų - prie darbų"

Klaipėdos miesto bendruomenės sveikatos tarybos narė Lilija PETRAITIENĖ:
Valdininkams norisi pasakyti - nusileiskite ant žemės. Programos, situacijos stebėsenoms kurti išleidžiami milijonai, tačiau kai reikia kažką padaryti konkrečiai žmogui, neskiriama nė lito. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė vienintelė šalyje finansuoja pagalbos telefono liniją, psichologai nespėja atsakinėti į skambučius. SAM šiai linijai neskiria lėšų. O juk būtų galima įrengti daugiau telefono linijų ir gal daugiau žmonių būtų išgelbėta nuo savižudybių.

Informacija

Pernai Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ištyrė 70 vaikų ir paauglių apsinuodijimo alkoholiu atvejų: iki 7 m.- 2, nuo 8 iki 14 m.- 27, nuo 15 iki 18 m. - 41 atvejis.
Anot visuomenės sveikatos specialistų, apsinuodijimų atvejai alkoholiu yra dažnesni tarp paauglių. Jie nesuvokia realios rizikos ir galimų skaudžių pasekmių: psichikos sutrikimų, kasos bei kepenų negrįžtamų pakitimų, širdies ir kraujagyslių pažeidimų, imunologinių, skrandžio bei žarnyno veiklos sutrikimų ir kt.
Klaipėdos mieste buvo nustatyta nemažai atvejų, kai paaugliai švęsdami gimimo dienas, įvairias kitas šventes, svaiginosi alkoholiu pajūryje, miesto skveruose, parkuose, prekybos centruose, mokyklų kiemuose ir buvo aptikti praeivių ar policijos pareigūnų jau praradę sąmonę ar labai sutrikusios koordinacijos.
Taip pat neretai alkoholiu apsinuodija ir suaugę žmonės. Suaugusiesiems dažnai nustatomi apsinuodijimai alkoholiu, kartu vartojant ir medikamentus, taip siekiant nusižudyti arba svaigintis.