Kaišiadorių rajone gyvenanti Algytė Aladauskienė su siaubu prisimena priverstinę kelionę į Kauną, kai dėl rankos traumos prireikė skubios medikų pagalbos. Moteris vidurnaktį - iškart po operacijos - buvo išlydėta tiesiog į gatvę. Jei ne policijos pareigūnų geranoriškumas, Algytė neįsivaizduoja, kaip tąnakt būtų pasiekusi namus.
Jei ne gerasis policininkas...
Algytė vidurdienį šuke persirėžė pirštą. Trauma, regis, nedidelė, bet per porą valandų ranka, anot jos, sutino kaip kaladė. Išsigandusi moteris nuskubėjo pas šeimos gydytoją, ši pacientę nukreipė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių. Čia chirurginio skyriaus - ačiū sveikatos sistemos reformuotojams - jau seniai nėra. Budintis traumatologas įtarė prasidedančias komplikacijas, todėl pacientę nurodė skubiai vežti į Kauno klinikas. Paskui greitosios pagalbos automobilį į Kauną atskubėjo ir Algytės vyras. Sužinojęs, kad ją guldo į stacionarą, grįžo namo.
„Vėliau paaiškėjo, kad klinikose nėra vietų, todėl mane pervežė į Kauno respublikinę ligoninę, esančią kažkur Šančiuose, - prisiminė Algytė. - Ten iškart sužalotą ranką išoperavo ir - viskas, gali drožti namo! Apie jokį guldymą nebuvo nė kalbos. Tiesa, dar parašė receptą antibiotikams, kurių, sakė, nusipirksiu naktį budinčioje vaistinėje. O aš net pinigų nebuvau pasiėmusi!”
Iškėlusi sutvarstytą ranką (taip nurodė gydytojas) Algytė išėjo į tamsą - laikrodis rodė pusę dvylikos. Lyg tyčia, smarkiai lijo. Ji paskambino, kad vyras atvažiuotų pasiimti, bet net pati nežinojo, kur esanti.
Visa laimė, kad pro šalį važiavo policijos automobilis. „Pamatę mane sutrikusią ir išsigandusią, be jokių aiškinimųsi pavėžėjo iki autostrados degalinės, kur sutarėme, kad lauks vyras, - policininkų geranoriškumu neatsistebėjo Algytė. - Jei ne pareigūnai, nežinau, kaip namus būčiau pasiekusi, nes Kauno nepažįstame nei aš, nei vyras.”
Medikai - teisūs?
Kauno respublikinės ligoninės direktorius Stasys Gentvilis patikino, kad pacientų naktį į gatvę niekas neišvaro. „Jei priėmimo skyriaus gydytojas ar kitas darbuotojas mato, kad yra reikalas pacientą stebėti, yra stebėjimo palata, - aiškino jis. - Jei stebėjimas nereikalingas, po suteiktos pagalbos pacientas išleidžiamas į namus.”
Anot jo, ne visuomet ir greitosios atvežtas ligonis guldomas į stacionarą. „Bet jei pacientas iš toliau, gali likti stebėjimo palatoje, jei yra vietų, arba priėmimo skyriuje pasėdėti”, - pridūrė jis.
„Ne, išvedė iš operacinės ir net prigult nepasiūlė. Tik paklausė, ar turiu vyrą, - šyptelėjo ji. - Jis, sakė, gali jau atvažiuot pasiimti.”
Sveikų į ligoninę neveža
Sveikatos apsaugos ministerijos Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr. specialistės Birutės Kavaliauskienės teigimu, visos pacientui gydymo įstaigoje kylančios problemos yra išsprendžiamos.
„Kai teisės aktai dėl pacientų stebėjimo paslaugos dar tik buvo kuriami, kilo daug diskusijų, - prisiminė ji. - Ligoninė lyg ir turi teikti tik medicinines paslaugas, bet kai pacientas atvežamas iš toliau, o į stacionarą neguldomas, kur jam dėtis? Juk jei greitoji ligonį atvežė į gydymo įstaigą, vadinasi, jis nėra sveikas.”
Todėl esą ir buvo į teisės aktus įrašyta stebėjimo paslauga, pateisinanti paciento laikiną buvimą gydymo įstaigoje. Jos teikimo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. „Ministerija ne už tai, kad ligoninės būtų paverstos nakvynės namais, bet dėl paciento interesų stebėjimo paslauga turėtų būti suteikiama”, - pabrėžė ji.
Vida AUGUSTINIENĖ - Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė:
Negaliu patikėti, kad ligonį po operacijos iškart išleistų iš ligoninės. Žinau, kad yra stebėjimo palatos, kur paciento būklė dar kurį laiką sekama. Tokios paslaugos yra patvirtintos ministro įsakymu, gydymo įstaigai už jas apmokama. Taigi aš esu už tai, kad nustatytos tvarkos būtų laikomasi, kad pacientas nebūtų paliktas likimo valiai, juo labiau - išvarytas naktį į gatvę.
Kitas dalykas - ar pacientui reikėjo tolesnio stebėjimo. Gal tai buvo nedidelė trauma, ir tikrai, suteikus medicininę pagalbą, jokia tolesnė gydytojų priežiūra jam nebuvo reikalinga? Bet tokiu atveju keista, kodėl pacientui medicininės paslaugos nebuvo suteiktos vietoje, kodėl jis buvo nukreiptas į aukštesnio lygio gydymo įstaigą.
Mat turbūt kiekvienas norime, kad ligos ar traumos atveju pagalbą suteiktų kuo aukštesnio lygio specialistai. Bet noriu pasakyti, kad pagal dabar galiojančią tvarką yra numatyta, kokio sudėtingumo medicinines paslaugas vieno ar kito lygio gydymo įstaigos gali teikti. Pavyzdžiui, jei aukštesnio lygio klinika suteiks paslaugas, kurios numatytos žemesnio lygio klinikai, už tai ligonių kasos neapmokės.
Rašyti komentarą