Savižudybių prevencija - pačių žmonių reikalas

Klaipėdos psichikos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis pabrėžė, jog savižudžiais anaiptol ne visuomet tampa psichikos ligoniai ir į svaigiąsias medžiagas įnikę asmenys. Anot gydytojo, tokių žmonių tarp savižudžių, priešingai nei mano daugelis, pasitaiko santykinai mažai.

"Tokių per metus būna tik vienas kitas. Kai žmogus nusižudo, mes paprastai gauname užklausą, ar tas asmuo nesirgo kokia nors psichine liga. Beveik visi atsakymai skamba taip: "Duomenų neturime, asmuo niekuomet nebuvo mūsų įskaitoje." Savaime aišku, tai dar neįrodo, jog tas žmogus nesirgo. Gal ir sirgo, bet to niekas nepastebėjo ir nepranešė. Kalbant apie piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis, tikrai nereikia būti nuo jų priklausomam, kad atsirastų polinkis į savižudybę - turint rimtų psichologinių problemų, tam gali visiškai pakakti ir vienos apsvaigimo būsenos", - aiškino A. Slatvickis.

Norint išspręsti psichologines problemas, visiškai nebūtina apsilankyti pas psichologą. Nemokamą pagalbą telefonu teikia įvairios specializuotos tarnybos. Pasak Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekano Artūro Razbadausko, valstybė į tokias organizacijas žiūri aplaidžiai.

"Deja, psichologinės pagalbos tarnybos jau ilgą laiką iš valstybės nesulaukia jokios realios paramos. Pavyzdžiui, "Vilties linija" dirba visai Lietuvai, tačiau didžiąją dalį pinigų gauna iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto. Kai kurios kitos panašios organizacijos išsilaiko iš už įvairius projektus gautų lėšų. Pati valstybė beveik nesikiša ir, kiek man žinoma, tik apmoka sąskaitas už skambučius, daugiau nieko", - valstybės dėmesio pasigedo A. Razbadauskas.

Įvairiose pasaulio šalyse yra bandoma apskaičiuoti, kiek "kainuoja" žmogaus gyvybė, kuri yra išsaugoma dėl laiku suteiktos pagalbos savižudybių rizikos atveju.

"Pavyzdžiui, Australijos organizacijų "Lifeline Australia" ir "Suicide prevention Australia" 2010 metais atliktos studijos rezultatai rodo, jog savižudybė valstybei kainuoja apie 6 milijonus Australijos dolerių. Mūsų asociacijos skaičiavimais, vieną Lietuvoje gyvenančio žmogaus gyvybę, skaičiuojant neuždirbtas pajamas, galima įvertinti bent 392 400 litų. Per 2011 metais tarnybų suteiktos pagalbos dėka galėjo būti išsaugota maždaug 18 gyvybių, tai reiškia, jog tarnybų ekonominė nauda siekė daugiau kaip 7 milijonus litų. Jei 2013 metais gautume finansavimą, kurio prašome, ekonominė nauda padidėtų dar beveik 4 milijonais litų. Vienas valstybės investuotas litas atneštų 4,5 litų naudos", - vakar išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas dr. Paulius Skruibis.

Diskusijoje dalyvavusi "Vilties linijos" koordinatorė Violeta Kniukštienė teigė, kad žiniasklaida tik iš dalies imasi prevencinių priemonių prieš savižudybes. Moteris gyrė iniciatyvą po atitinkamais straipsniais skelbti pagalbos tarnybų telefonų numerius, tačiau piktinosi tuo, jog žurnalistai kartais pateikia per daug smulkmenų, susijusių su savižudybės aplinkybėmis. V. Kniukštienės manymu, šia informacija gali nesunkiai pasinaudoti planuojantieji savižudybę.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį iš gyvenimo savanoriškai pasitraukė 470 žmonių. Pernai per tą patį laikotarpį - 496. Tarp 1 013 pernai nusižudžiusių asmenų buvo 20 vaikų ir jaunuolių iki 19 metų amžiaus. Remiantis "Eurostat" surinkta informacija, amžiaus grupėje nuo 15 iki 19 metų Lietuvos savižudybių rodiklis keturis kartus didesnis nei Europos vidurkis. Tai esą lemia per mažas užimtumas, ribotos šeimos finansinės galimybės, sunkumai bendraujant su tėvais ir draugais, per menkas tėvų dėmesys.