Sąnarius ilgiau išsaugoti sveikus padeda tinkamas gyvenimo būdas

Atsakydamas į šiuos naujienų agentūros ELTA klausimus Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacijos prezidentas dr. Juozas Belickas pabrėžė, kad judant, sportuojant visuomet būtina kontroliuoti fizinį apkrovimą.

- Kaip reikėtų gyventi, kad mūsų sąnariai kuo ilgiau išliktų sveiki?

- Kad sąnariai kuo ilgiau būtų sveiki, iš tikrųjų reikalingas tam tikras gyvenimo būdas. Būtina judėti, nes tik judantys sąnariai gauna gerą mitybą, judėjimas pagerina ir kraujotaką, todėl jie lėčiau dėvisi. Sąnariai yra judrūs sportuojant, atliekant fizinį darbą ar kaip nors kitaip judant.

Tačiau svarbu neužmiršti, kad per didelis krūvis sąnariams kenkia, ir sąnaryje esančios ląstelės nesugeba pakankamai greitai bei gerai atstatyti nuolat traumuojamos kremzlės. Profesionaliems sportininkams - futbolininkams, krepšininkams, regbininkams, sunkumų kilnotojams ir kt. - sąnariai dėvisi kur kas greičiau. Taigi judėkite, sportuokite, bet visuomet kontroliuokite fizinį apkrovimą.

Mityba taip pat labai svarbu. Manau, kad maitinimosi ypatumai turi reikšmės sąnarių būklei, tačiau aš ne dietologas, todėl šiais klausimais reikėtų konsultuotis su tos rūšies specialistais. Tačiau labai gerai žinau, jog antsvoris, o ypač, - nutukimas yra labai žalingas sąnariams. Kojų sąnariams - klubo, kelio, čiurnos - tenka labai didelis krūvis, kai yra antsvoris, todėl šie sąnariai dyla žymiai greičiau. Taigi maitinkimės saikingai ir protingai, mažinkime savo kilogramus.

- Ar vien tik nuo asmeninių žmogaus pastangų priklauso jo sveikata, kiek įtakos, pavyzdžiui, sąnariams turi kiti veiksniai ir kas jiems daro didžiausią žalą: sunkus darbas, ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena stovint ar einant, o gal kas nors kita?

- Kartais nuo žmogaus nepriklauso ar mažai priklauso sąnario dėvėjimosi greitis. Tai gali lemti ir paveldimumas, įgimti dalykai. Kiekvienam individui polinkis atsirasti artrozėms (sąnario susidėvėjimui) gali būti skirtingas. Labai didelę įtaką artrozės atsiradimui turi traumos, buvusios sąnaryje ar aplink jį - tai gali būti įvairūs trauminiai sąnario minkštųjų audinių (meniskų, raiščių, sausgyslių) pažeidimai, sąnarį sudarančių ar aplink jį esančių kaulų lūžiai. Dažnai dėl ilgai trunkančio sąnario nejudrumo po lūžio ir vėliau taikomos imobilizacijos (gipso ar įtvaro sąnariui) vystosi sąnario sustingimas ir dilimas.

Darbas sąnariams, kaip minėjau, yra labai sveika, tačiau sunkus fizinis darbas dėl didelių perkrūvių neabejotinai kenkia. Netaisyklinga laikysena, tiek stovint, tiek einant, irgi turi įtakos sąnarių dėvėjimuisi, kadangi krūviai sąnariams paskirstomi netolygiai, anksčiau vystosi deformacijos.

- Kokie požymiai ryškiausiai parodo, kad žmogui skausmų toliau kęsti nedovanotina ir reikia ryžtis sąnario endoprotezavimo operacijai?

Tai - tikrai labai svarbus ir geras klausimas. Bet kuriuo atveju svarbu yra išsiaiškinti sąnario skausmo priežastį. Jie gali būti susiję su neurologiniais skausmams. Skaudėti sąnarius gali ir dėl stuburo problemų, sumušimo, kaulų lūžimo, meniskų, raiščių pažeidimų. Tokiu atveju nėra reikalo galvoti apie sąnario pakeitimo (endoprotezavimo) operaciją. Pirmiausiai reikia spręsti kitas sąnario pažeidimo problemas.

Pagrindinė priežastis, dėl ko reikia atlikti sąnario endoprotezavimo operaciją - skausmas dėl sąnario sudilimo, t.y. sąnario artrozės, o ne dėl kitos kilmės skausmų. Sąnario sudilimo laipsnis ne visuomet sutampa su skausmo stiprumu. Būna, kad ir smarkiai sudilusius sąnarius skauda nežymiai; ir atvirkščiai. Taigi, jeigu žmogui yra nustatytas sąnario sudilimas ir jį vargina stiprūs skausmai, būtina konsultuotis su ortopedu traumatologu, atliekančiu endoprotezavimo operacijas. Jis padės apsispręsti ir dėl sąnario endoprotezavimo laiko, ir dėl protezo tipo. Ortopedas ir pacientas būtinai kartu turi aptarti šiuos klausimus, nes vienas pacientas vargu ar gali tai nuspręsti. Nors kartais sakoma, jog pacientas turi prašyti endoprotezavimo operacijos.

Ypač norėčiau paraginti kaimo žmones ilgai nekentėti, jei labai skauda, bet ieškoti realios pagalbos. Deja, jie ne tik dėl sąnarių skausmų, bet ir dėl kitų savo sveikatos bėdų į gydytojus kreipiasi neretai vėluodami. Ir visai be reikalo kenčia skausmus, nes taip daryti neprotinga. Kuo labiau "užleisti" sužaloti sąnariai, tuo būna sunkiau atlikti endoprotezavimo operacijas. Ir rezultatai gali būti prastesni, o ir patys endoprotezai - gerokai brangesni.

- Ar egzistuoja amžiaus riba, kurią peržengus endoprotezavimo operacijos būtų neveiksmingos ar netgi sveikatai žalingos?

- Tai priklauso, į kurią pusę nubrėžta riba - mažo amžiaus ar didelio? Aiškios ribos nėra, nes esant ypatingiems atvejams, protezavimas atliekamas net ir labai jauniems žmonėms, sulaukusiems vos 20 metų ar dar mažiau. Vyresniame amžiuje visados reikia pasverti, ar operacijos rizika ne per didelė, tačiau aiškiai nubrėžtos viršutinės amžiaus ribos nėra. Tai labiausiai priklauso nuo paciento bendros sveikatos, gretutinių susirgimų, paciento lūkesčių.

Mums tenka endoprotezuoti pacientus ir vyresnius nei 85 metų, jeigu bendra jų sveikatos būklė tai leidžia. Nei gydytojai, nei pacientai negalime nuspręsti, kiek žmogui, besiskundžiančiam sąnarių skausmais, liko gyventi ir kokios kokybės gyvenimą jie nori gyventi toliau. Man teko operuoti vyresnius nei 85 metų pacientus, kuriems buvo pakeisti abu kelio sąnariai. Kai kurie jau sulaukę 90 ar 95 metų ir vis dar puikiai vaikšto.

- Kokiomis kitomis ligomis sergant derėtų susilaikyti nuo sąnarių endoprotezavimo ir kas galėtų jas atstoti? Ar yra kitokių būdų nors kiek palengvinti skausmus, kad gyvenimas atrodytų šviesesnis?

- Be abejo, ne kiekvieną pacientą, kuriam yra sąnario artrozė ir stiprūs skausmai, galima protezuoti. Pasitaiko ir vadinamosios kontraindikacijos - prieštaravimai operacijoms. Visų pirma - tai infekcija bet kurioje kūno vietoje - odos, šlapimo takų, dantų ir kitokia. Kol šios infekcijos neišgydytos, endoprotezuoti griežtai draudžiama. Jeigu infekcija buvo, kad ir gana seniai, operuojamoje galūnėje, endoprotezavimas labai rizikingas. Negalima protezuoti, kai sąnarys nefunkcionalus dėl tam nepalankios aplink esančių aplinkinių audinių ar raumenų būklės. Visados reikia spręsti, ar gretutinės ligos - širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, kepenų, inkstų bei kitos - leidžia atlikti šias sunkias operacijas. Ar endoprotezavimas nebus pavojingas sveikatai ar net gyvybei.

- Visų pirma šeimos gydytojas turi siųsti pacientą konsultuotis pas endoprotezavimo operacijas atliekantį ortopedą. Šis specialistas atliks reikalingus tyrimus, nustatys sąnario pažeidimo laipsnį ir nustatys, ar tą pacientą tikslinga endoprotezuoti. Jeigu taip, jis padės pacientui užpildyti specialios formos prašymą ligonių kasoms, kad skirtų nemokamą endoprotezą.

Pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje nori būti protezuojamas. Laukimas įvairiose gydymo įstaigose labai svyruoja - nuo kelių savaičių, mėnesių iki kelerių metų. Galintiems patiems nusipirkti endoprotezą, eilėse laukti nebūtina: jie gali operuotis nedelsiant. Vėliau ligonių kasa išlaidas ligoniui kompensuos pagal bazinę protezo kainą.

- O kur dabar eilės operuotis iš tikrųjų mažiausios?

- Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa savo internetiniame tinklapyje, jei ligoniui reikia operuoti kelio sąnarius, tai Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje, Respublikinėje Klaipėdos, Panevėžio ar Plungės ligoninėse eilių nėra. Kelio sąnario endoprotezavimas čia atliekamas vos kelioms savaitėms prabėgus nuo datos, kai ligonis pateikė prašymą gauti nemokamą protezą.

Tačiau Šiaulių, Raseinių, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje, Marijampolės ligoninėse kelio sąnario pakeitimo operacijos gali tekti laukti nuo 16 iki 35 mėnesių. Pernai Lietuvos gydymo įstaigose tokių operacijų atlikta 3092, per pirmąjį šių metų pusmetį - 1608. Eilėje operacijos laukia daugiau nei 4200 žmonių.

Kur kas sudėtingesnė padėtis dėl klubo sąnarių protezavimo. Ją jau galima vadinti katastrofiška. Nemokamo klubo endoprotezo šalyje laukia apie 10 tūkstančių Valstybinėje ligonių kasoje registruotų žmonių.

Nežinia ar vien dėl užstrigusių viešųjų konkursų procedūrų visiškai sutriko Lietuvos gydymo įstaigų centralizuotas aprūpinimas šiais protezais, bet realybė yra tokia: dauguma ligoninių jų šiemet negauna. Pavyzdžiui, Kauno akademinėse klinikose pernai buvo atliktos 433 klubo sąnario operacijos, o šiais metais eilėje čia operuotis jau įrašyta daugiau nei 1200 pacientų. Sostinės greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje eilė išaugo iki 1778, Šiaulių ligoninėje - iki 1650 registruotų ligonių. Tokia padėtis verčia operacijų laukiančius žmones dar ilgiau kentėti sunkiai pakeliamus skausmus. Savaime aišku, ji kelia nerimą ir šalies gydytojų bendruomenėms.