Prof. Alvydas Laiškonis: neigdami mirtį nešančius virusus, jų poveikio nepanaikinsime

Tačiau garsaus tarptautiniu mastu infektologo, kauniečio profesoriaus Alvydo Laiškonio teigimu, gerai žinoma, kad mirtiną ligą, kuri ligoniui diagnozuota dar būnant laisvėje, sukelia virusas. Jis pažeidžia galvos smegenų pusrutulius, smegenų kamieną, stuburo smegenis, kartu pažeisdamas ir psichiką, kalbą, regėjimą. Bloga ir tai, kad liga gali būti sergančiojo asmens platinama, juolab jei ji negydoma, - sakė profesorius naujienų agentūrai ELTA.

- Jūs konsultavote suimto asmens artimuosius dėl iki suėmimo šiam vyriškiui nustatytos virusinės infekcinės ligos. Kokia tai liga, kelianti šiam žmogui pavojų, ar plačiai ji paplitusi?

- Šių metų vasario 2-ąją tiriant šį asmenį, aptiktas JC Polyomos virusas - galimai mirtinos ligos - progresuojančios daugiažidininės leukoencefalopatijos - sukėlėjas. Apie ligą, kuri suimtajam vyrui, tikėtina, yra įgimta, Lietuvos gydytojai labai mažai žino. Intensyvūs bandymai išskirti tą virusą užsienyje pradėti nuo 1965-ųjų, tačiau sėkmė atėjo tik 1971-aisiais.

Reikia pasakyti, kad tokie virusai yra du, vadinami inicialais žmonių, kuriems pirmiausia tos ligos buvo diagnozuotos ir kurių, deja, jau seniai nėra tarp gyvųjų, - JC ir BK. Vienu atveju lėtinė virusinė injekcija pakenkia smegenis, kitu - inkstus. Mūsų aptariamam pacientui sveikatą pastaruoju metu ypač alina Polyomavirusas JC. Jeigu pacientas netiriamas, jeigu jam nepritaikomas gydymas bei vaistai, tai finalas, deja, - aiškus.

Apskritai gamtos istorijoje apie žmogaus polyomavirusus daug kas lieka nežinoma, iki šiol tik nuspėjamas jų perdavimo būdas. Tokių virusų yra visur, visame pasaulyje. Tai - mirtina infekcija, priklausanti onkovirusų grupei. Ji žmogui gali pasireiškti vaikystėje ar paauglystėje. Pakenkia inkstus, limfinius organus, slopina imuninę sistemą ir plinta į galvos bei stuburo smegenis.

Derėtų paaiškinti, kad sergančiojo mama pati yra medikė, baigusi medicinos mokslus. Būdama garbaus amžiaus, ji labai domisi viskuo, kas susiję su sūnaus, beje, ir jos pačios liga. Ši moteris yra mirtinai pavojingo viruso nešiotoja. Puikiai supranta situaciją, kurioje atsidūrė jos sūnus ir labai išgyvena. Deja, moters skundai atsimuša į įvairias instancijas, ir situacija nesikeičia.

Pati ji jau ne vienus metus tiriasi sveikatą, gydosi. Dėl sūnaus konsultavosi ne tik su manimi, bet ir su kitais gydytojais, teismo medicinos ekspertu. Jos sūnus įvairiomis sunkiomis ligomis serga nuo 13 metų. Dabar jam, berods, 36-eri. Liga, kaip man teigta, diagnozuota ir moters anūkui.

- Ilgus metus vadovavote Infekcijos klinikai, konsultavote ligonius buvusiojoje Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, ar per Jūsų praktikos metus pasitaikė tokių ligonių?

- Dar kartą sakau, kad apie Polyomaviruso sukeltas ligas Lietuvoje mažai žinoma, todėl niekas jų atkakliai neieško ir nediagnozuoja. Dar galimi atvejai, kad tos ligos „pasislepia" diagnozuojant kitokias ligas. Neabejoju, kai kam gal visai paranku neigti, kad tokie virusai iš viso egzistuoja, o jei ir yra, tai kažkur toli, ne pas mus, Lietuvoje. Tik, deja, jų keliamo pavojaus neigdami nepanaikinsime. Prieš kelerius metus panašiai buvo neigiama ir kempinligė. Ji Lietuvoje, tarp kitko, diagnozuota tik ištyrus mirusios moters smegenis. Vėliau fiksuota ir daugiau mirčių nuo tos pavojingos infekcijos.

Polyomaviruso sukeltos ligos paplitusios visame pasaulyje. Galima sakyti, virusas aptiktas visiškai atsitiktinai, kai atsirado ŽIV infekcija. Įvardinus naują virusą, ilgą laiką nežinota, kokį ryšį jis turi su ligomis. Prieš kelerius metus esu tai aprašęs savo knygoje „ŽIV ir oportunistinių infekcijų diagnostika ir gydymas". Gydymas - labai sudėtingas. Reikia ne tik specialių sąlygų, kokių, manau, kalėjimo ligoninė neturi, bet ir tyrimų: serologinių, instrumentinių.

- Bet gal tam nelaisvėje esančiam pacientui visai ne tas virusas sveikatą graužia?

- Taip negaliu tvirtinti. Mūsų minimu atveju buvo padaryti tyrimai paciento bei jo artimųjų iniciatyva. Žinant, kad susirgimas diagnozuotas ir to vyriškio sūneliui, juolab kad ir vaiko močiutė yra viruso nešiotoja, galima daryti prielaidą: virusas - paveldimas.

Dėl to paciento susisiekiau su savo kolegomis Prancūzijoje. Nieko stebėtino, nes daugeliu atvejų Lietuvoje surenkama medžiaga, o užsienyje atliekami brangiai kainuojantys tyrimai. Su prancūzais tarėmės dėl galimo priešvirusinio gydymo. Deja, jis nepradedamas.

- Bet ar išgydoma liga, apie kurią kalbame?

- Negaliu to patvirtinti. Kaip ir kempinligės, taip ir šiuo atveju, aiškaus bei rezultatyvaus gydymo nėra. Prancūzai teigė, kad Polyomaviruso sukeltoms ligoms gydyti bandomi interferonai, imuniniai preparatai. Kiekvienu atveju individualiai tiriama, ieškoma, kas iš tikrųjų galėtų žmogui padėti nekentėti siaubingų galvos, stuburo ar inkstų skausmų, katastrofiškai nemesti svorio ir geriau jaustis.

Beje, aš tik iš sergančio vyriškio mamos išgirdau, kad Vilniuje tą virusą jau nustatinėja. Tai nuo praėjusių metų daroma Santariškių klinikose. Manyčiau, Lietuvai visai pakanka vieno tokio centro, kad nebūtų per kelias klinikas skaidomos pajėgos ir lėšos. Tik tebekyla abejonių, ar visi šio centro paslaugų reikalingi ligoniai į jį nukreipiami?

Svarbiausia, kad ligos būtų laiku diagnozuojamos, ligonis tiriamas ir kuo tinkamiau gydomas. Negalima iš anksto pasmerkti žmogaus mirčiai, reikia viską daryti, kad kuo ilgiau tęstųsi jo visavertis gyvenimas.