Svarbu pasitikrinti kraują
Gyvenančiuosius su ŽIV/AIDS bei jų artimuosius vienijanti visuomeninė organizacija uostamiestyje organizavo prevencinių renginių ciklą: paskaitas, mobilios patikros dėl ŽIV punktus prie Klaipėdos universiteto Studentų miestelio ir Atgimimo aikštėje. Visi norintieji turėjo galimybę nemokamai atlikti greitąjį kraujo tyrimą dėl ŽIV. Sekmadienį AIDS aukoms atminti buvo įžiebtas simbolinis raudonasis žvakučių kaspinas, praeiviams dalijama informacinė medžiaga.
Visuomenininkų rengiama prevencine akcija dar kartą siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į AIDS grėsmę, kasmet pasaulyje pasiglemžiančią milijonus gyvybių. Pasak "Pozityvaus gyvenimo" Klaipėdos skyriaus vadovo Edmundo Vaišnoro, didžiausia grėsmė - nekontroliuojamas ŽIV infekcijos plitimas. "Tai visuomenės liga ir kiekvienas jos narys gali užsikrėsti. Kartais žmogus pagalvoja: aš ne toks, saugiai gyvenu, narkotikų nevartoju. Tačiau gyvenimas kartais gali pateikti didelių staigmenų. ŽIV infekcija klastinga - ji plinta ne tik dėl nesterilių švirkštų ar nesaugių lytinių santykių. Užsikrečiama ir per medicinines procedūras, infekuotos motinos perduoda ligą savo vaikui. Pavyzdžiui, Klaipėdoje gyvena šeima, kurios atžalai buvo nustatytas ŽIV virusas, nors tėvai nė neįtarė jį nešiojantys, nes nepriklausė vadinamosios rizikos grupėms: niekada nevartojo narkotikų, gyveno tvarkingai. Įvertinant tokius pavyzdžius, išties verta kas pusmetį kiekvienam pasitikrinti kraują.
Modernūs vaistai leidžia ŽIV infekciją turintiems žmonėms negalvoti apie mirtį, ženkliai sumažinti infekcijos plitimą. Mūsų organizacijoje yra žmonių, kuriems diagnozė ŽIV buvo patvirtinta daugiau nei prieš dešimt metų. Vartodami medikamentus jie puikiai jaučiasi, yra darbingi. Edmundas VAIŠNORAS, organizacijos "Pozityvus gyvenimas" Klaipėdos skyriaus vadovas |
Apie savo sveikatos būklę žinantis žmogus nuo galimo užkrėtimo saugos kitus, turės galimybę apsisaugoti ir pats, nes ŽIV infekuotam asmeniui bet kuri kita infekcija gali būti mirtinai pavojinga. Deja, šiandien testai yra mokami - koks studentas ras atliekamus 25 litus ŽIV testui? Todėl mes, visuomenininkai, pradėjome nemokamo testavimo akcijas ir kol kas žengiame pirmuosius žingsnius",- sakė E. Vaišnoras. Pacientus vienijančios organizacijos atstovas pasidžiaugė, jog organizacija visada sulaukia pagalbos ir palaikymo iš Raudonojo Kryžiaus draugijos, taip pat miesto savivaldybės.
Sergančiųjų nemažėja
Anot jo, nors statistika skelbia, kad sergamumas šia liga mažėja, išties visi sėdime kaip ant parako statinės. Mat Lietuvoje labai trūksta prevencinių priemonių. "Kuo anksčiau nustatomas virusas, tuo geriau. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengviau ją išgydyti. O neretai būna, kai į ligoninę patenkama jau prastos sveikatos būklės ir pasidaro sunku žmogų išgydyti. Jis tampa neįgalus, dėl pažeisto imuniteto organizmą atakuoja įvairios ligos ir, deja, neišvengiamai ateina mirtis", - sakė E. Vaišnoras.
Kita vertus, ir patys susirgusieji dažnai delsia kreiptis į medikus, nes galimai gėdijasi šios ligos. "Galbūt dėl šios priežasties nežinome nė vieno jūrininko, kuris turėtų ŽIV virusą. Gal gėdijasi, o gal bijo prarasti darbą. Turėti ŽIV virusą nėra jokia gėda, ne apie gėdą reikia galvoti, o apie sveikatą ir gyvenimą. Modernūs vaistai leidžia ŽIV infekciją turintiems žmonėms negalvoti apie mirtį, ženkliai sumažinti infekcijos plitimą. Mūsų organizacijoje yra žmonių, kuriems diagnozė ŽIV buvo patvirtinta daugiau nei prieš dešimt metų. Vartodami medikamentus jie puikiai jaučiasi, yra darbingi", - sakė E. Vaišnoras.
Pasak jo, pacientus vienijanti organizacija siekia skleisti pozityvią informaciją, kad nebeliktų tos perdėtos baimės bendraujant su ŽIV infekuotu asmeniu. "Ir ranką paduoti, ir bučiuotis galima, mes esame tokie pat žmonės kaip ir kiti, tik nešiojamės virusą",- sakė E. Vaišnoras.
Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje buvo nustatytas dvidešimto amžiaus aštuntame dešimtmetyje. Iki 2009 metų pabaigos AIDS nustatytas 227 asmenims, mirė 85 žmonės.
Neseniai Lietuvoje buvo atliktas Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertų tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti, kaip Lietuvoje yra užtikrinamas visuotinis prieinamumas prie ŽIV testavimo, gydymo ir priežiūros, vykdoma ŽIV profilaktika ir kontrolė. Jų pateiktose išvadose pažymima, kad Lietuvoje trūksta priemonių, kurios užtikrina sėkmingą ŽIV profilaktiką ir kontrolę.
Informacija
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, ŽIV sergamumo rodiklis Lietuvoje pernai, palyginus su 2009 metais, sumažėjo. 2010 metais ŽIV sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų sudarė 4,5, 2009 metais - 5,4 gyventojo.
Lietuvoje pernai diagnozuoti 33 AIDS atvejai, iš kurių 27 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 6 - moterys.
Užpernai susirgusiųjų paskutine žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadija - AIDS buvo daugiau - 37.
Amžiaus vidurkis, kuriems 2010-aisiais diagnozuotas AIDS, siekė 39,3 metų.
Pernai nauji susirgimo AIDS atvejai registruoti visose (išskyrus Marijampolės) Lietuvos apskrityse. Daugiausiai 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo Klaipėdos (14) ir Vilniaus apskrityse (6).
Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (57,6 proc.) 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse - plaučių tuberkuliozė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso iki šių metų sausio 1-osios dienos Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys.
Pasaulio sveikatos organizacijos bei Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos statistika skaudi: 2008 metais pasaulyje nuo AIDS mirė apie 2 mln. žmonių, iš jų apie 1,7 mln. suaugusiųjų ir apie 280 tūkst. vaikų iki 15 metų. ŽIV infekcija 2008 metais naujai užsikrėtė apie 2,7 mln. žmonių. Pasaulyje žmonių, gyvenančių su ŽIV infekcija, yra apie 33,4 mln., iš jų 15,7 mln. moterų ir 2,1 mln. vaikų iki 15 metų.
Rašyti komentarą