Beržų žiedadulkių „tranzitinė zona“
Dėl šio pavasario meteorologinių ypatybių – greitai besikeičiančio oro – lazdynas ir alksnis lėtai kaupė šilumą, todėl jų žydėjimas nebuvo labai intensyvus. Alksnių žydėjimas, I. Šaulienės žodžiais, šiemet jautrių žmonių sveikatai neturėjo sukelti stipraus poveikio.
Žymiai pavojingesnis bus beržų žydėjimas. „Pernai beržų žydėjimas nebuvo labai didelis, todėl manau, kad šiemet galime tikėtis didesnio jų žiedadulkių antplūdžio. Nors praeitą savaitę net iš toli atnešamų tokių žiedadulkių dar nepastebėjome“, – sakė specialistė.
Alergiški žmonės šią savaitę grįžę iš lauko turėtų išsiplauti nosį, nusiprausti, gal net išsimaudyti, kad žiedadulkių ant jų kūno liktų kuo mažiau.
SKAIČIAI: Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė skaičiuoja: viename beržo žirginėlyje – milijonai žiedadulkių, įsijautrinimui lietuviams pakanka įkvėpti apie 100 žiedadulkių.
Beržų žydėjimo sezonas Šiaurės Europoje alergiškiems žmonėms – pavojingiausias periodas.
„Gauname žiedadulkių iš šiltų kraštų, kur beržai pražysta anksčiau, sulaukiame jų ir iš Skandinavijos, kur šie pražysta vėliau. Tas žydėjimo periodas Lietuvoje trunka iki pusantro mėnesio, beveik iki gegužės pabaigos, kai tuo tarpu Vokietijoje tęsiasi tik apie 10 dienų“, – apie Lietuvos išskirtinumą dėl geografinės padėties aiškino profesorė.
Alergenų galima vengti
Kartu su beržais žydi gluosniai, ąžuolai, tuopos. „Tiesa, žmonės dažnai klysta labiau nerimaudami dėl skraidančių tuopų pūkų nei dėl jų žiedadulkių. Pūkai tėra mechaniniai, emociniai dirgikliai, sukeliantys netvarkos pojūtį, tačiau neturintys cheminio poveikio sveikatai“, – aiškino Ingrida Šaulienė.
Pavasarį ji mieste nerimauja ne tik dėl žiedadulkių gausos, bet ir dėl dulkių, kylančių nuo nešluotų gatvių, nesutvarkytų teritorijų. Žiedadulkėms įsijautrinusiems žmonėms dulkės gali tapti papildomu dirgikliu, sustiprinti alergijos požymius.
Nustatyta, kad žiedadulkių didesnis kiekis pastebimas kylant vėjui ir jam mažėjant. Taip pat kelios valandos po lietaus: pradeda skraidyti išdžiuvusios žiedadulkės nuo žiedų, pakyla ir tos, kurios iš jų buvo lietaus išplautos.
„Pasivaikščioti rekomenduočiau eiti tuoj po lietaus, kol lapai dar neišdžiuvo, arba gerokai vėliau, palaukti, kol visiškai išdžius ir didžiąją dalį žiedadulkių vėjas nuneš“, – patarė pašnekovė.
Žiedadulkių sezonui I. Šaulienė rekomenduoja ruoštis atsakingai, pavyzdžiui, nesinešti į namus beržų šakelių. Namuose ir važiuojant automobiliu užsidaryti langus, miegamuosius vėdinti vakare prieš pat einant miegoti, o ne iš ryto, kai kyla žiedadulkės. Mieste būtų gerai, kad žolynai būtų šienaujami dažniau, kol žolės nespėja užaugti ir pražysti.
Lietuvoje žiedadulkėms alergiškų žmonių, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, nėra daug. TVisoje Europoje tokių žmonių skaičius siekia jau beveik 40 procentų.
Pagalbininkas – žiedadulkių dienoraštis
Pasibaigus medžių žydėjimui, gegužės pabaigoje pražys žolynai ir atneš Lietuvai būdingą šienligę, nors ja čia taip pat sergama mažiau nei kitose Europos šalyse. Ypač šienligė paplitusi Vakarų Europoje, kur žolės pradeda žydėti anksčiau ir jų žydėjimas ilgesnis.
„Atėjus pavasariui, prasidedant vasarai, žmonės dažniau važiuoja atostogauti į pietų šalis, kur žolynai jau gausiai žydi. Sergantys šienlige, turėtų įvertinti jiems kylantį pavojų“, – perspėja I. Šaulienė.
Vykstantiems svetur ar nerimaujantiems dėl galimos žiedadulkių alergijos ji pataria naudotis žiedadulkių dienoraščiu, kuris skelbiamas internete (www.pollendiary.com). Kiekvieną savaitę čia atnaujinami duomenys apie Europoje aptinkamas žiedadulkes. Jis gali tapti ir pagalbine priemone, einant pas alergologus, įtarus, jog galite būti alergiški tam tikroms žiedadulkėms. Dienoraštis gali padėti nustatyti be papildomų tyrimų, į kokias tiksliai žiedadulkes organizmas jautriai reaguoja.
Aptinkama ir pavojingiausio alergeno
– Praeitą rudenį Lietuvoje buvo kilęs sąmyšis dėl kietinių ambrozijų žiedadulkių pagausėjimo. Koks tai augalas ir kuo jo žiedadulkės pavojingos?– klausiame profesorės I. Šaulienės.
– Ambrozija – iš Amerikos kilusi piktžolė. Jos žiedadulkės – pavojingiausias alergenas iš viso pasaulio žiedadulkių. Paskaičiavome, kad vienas augalas išskiria 7 milijardus žiedadulkių, pakilus palankiam vėjui. To kiekio užtenka visam miestui. Įsijautrinimui lietuviams, gyvenantiems šalyje, kuriai šis augalas nėra tipiškas, pakanka įkvėpti 5–8 ambrozijos žiedadulkes. Vengrijoje, kur ambrozijos plačiai paplitusios, įsijautrinimo riba yra 50 žiedadulkių.
– Kodėl šio augalo žiedadulkių Lietuvoje staiga atsirado daugiau?
– Klimato kaita susijusi su ekstremaliais reiškiniais. Vis dažniau būna ekstremaliai karštos ir ekstremaliai šaltos dienos.
Atlikome dvejų metų mokslinį tyrimą, kuris įrodė, kad ambrozijų žiedadulkių Lietuvoje daugėja. Pernai jų buvo žymiai daugiau nei bet kada anksčiau. Tačiau nedaugėja šalyje aptinkamų augalų skaičiaus. Tai reiškia, kad ambrozijos žiedadulkės – geri keliauninkai.
Kaimyninėje Lenkijoje daugėja šių augalų, taigi aplinkinėse šalyse daugėja jų žiedadulkių. Nepatogu tai, kad mes nežinome, kada šie augalai Lenkijoje pražysta. Žinoma, galime paklausti, bet sudėtinga prognozuoti, kada jos pasieks Lietuvą. Dėl to negalime tiksliai informuoti alergiškų žmonių apie jiems kylančią grėsmę.
Rašyti komentarą