Per atostogas atsipalaiduoti neverta

Per­ di­de­lis at­si­pa­lai­da­vi­mas ato­sto­gaujant ga­li su­ga­din­ti ne tik nuo­tai­ką, bet ir svei­ka­tą. Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sky­riaus ve­dė­ja Lo­re­ta Ru­čins­kai­tė pa­ta­ria, kaip tin­ka­mai pra­leis­ti pa­sku­ti­nį va­sa­ros ato­sto­gų mė­ne­sį su vai­kais, kad jie grįž­tų į dar­že­lius ir mo­kyk­las pail­sė­ję.

Ne­rei­kia pa­mirš­ti šva­rių ran­kų

Anot Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sky­riaus ve­dė­jos L. Ru­čins­kai­tės, va­sa­rą vaikų svei­ka­tą tei­gia­mai veikia il­gas bu­vi­mas gry­na­me ore, ju­dė­ji­mas, or­ga­niz­mo grū­di­ni­mas, tin­ka­mas die­nos re­ži­mas bei svei­ka mi­ty­ba. Šie ir ki­ti fak­to­riai ak­ty­vi­na me­džia­gų apy­kai­tą, sti­mu­liuo­ja au­gi­mą ir vys­ty­mą­si, stip­ri­na or­ga­niz­mo atspa­ru­mą įvai­rių nei­gia­mų mik­rok­li­ma­to fak­to­rių po­vei­kiui ir li­goms.

„Vai­kai tu­rė­tų kuo dau­giau vaikš­čio­ti pės­čio­mis, žais­ti gry­na­me ore. Bet svar­bu ne­pamirš­ti tai­syk­lės: šva­rios ran­kos ir šva­ri ap­lin­ka. Prieš pra­mo­gas gam­to­je ap­si­rū­pin­ki­te drėg­no­mis ser­ve­tė­lė­mis ran­koms va­ly­ti, pravers ir vien­kar­ti­nės no­si­nės, ser­ve­tė­lės bei po­pie­ri­niai rankš­luos­čiai“, – pa­ta­ria L. Ru­čins­kai­tė.

Pa­lan­kiau­sias me­tas svei­kai mai­tin­tis

Va­sa­rą tu­ri­me dau­giau ga­li­my­bių val­gy­ti svei­kiau – dau­giau uo­gų, dar­žo­vių, vai­sių. Tik bū­ti­na juos ge­rai nuplau­ti, kad neuž­sik­rės­tu­me įvai­rio­mis kir­mė­lė­mis bei už­kre­čia­mo­mis žar­ny­no li­go­mis, per­spė­ja spe­cia­listė. Karš­to­mis die­no­mis, ypač il­ges­nį lai­ką bū­nant sau­lė­je, bū­ti­na ger­ti daug skys­čių.

Rei­kė­tų val­gy­ti bent tris kar­tus per die­ną kuo įvai­res­nį mais­tą, ven­gti rie­bių, sun­kiai virš­ki­na­mų pro­duk­tų.

„Vir­tos deš­ros, deš­re­lės, žu­vis, pie­no pro­duk­tai karš­tą va­sa­rą tam­pa pa­vo­jin­gi svei­ka­tai, – tvir­ti­na L.Ručinskai­tė. – Ge­riau­sia į iš­ky­lą vai­kams pa­siim­ti sau­sų mais­to ga­mi­nių: duo­nos, sau­sai­nių be kre­mi­nio įda­ro, riešu­tų, šal­to rū­ky­mo bei džio­vin­tos mė­sos ga­mi­nių, kon­ser­vų. Mais­tą su­dė­ki­te į san­da­riai už­da­ro­mą ta­rą, ne­pa­mirš­kite ir vien­kar­ti­nių in­dų, ku­rių pa­kar­to­ti­nai nau­do­ti ne­de­rė­tų.“

Mau­dy­nės iki pa­mė­ly­na­vi­mo ken­kia

Jei jū­sų vai­kas nė­ra už­si­grū­di­nęs, prieš pra­de­dant mau­dy­mą­si bū­ti­na ap­si­pras­ti su van­de­niu. Ne­ga­li­ma mau­dy­tis la­bai su­ši­lus ar­ba prie­šin­gai – la­bai su­ša­lus. Į van­de­nį re­ko­men­duo­ja­ma lip­ti pa­ma­žu, kad kū­nas pri­si­tai­ky­tų prie tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čių. Van­de­ny­je rei­kia kuo dau­giau ju­dė­ti, o pa­ju­tus pir­mą šiur­pu­lį, – iš­lip­ti iš van­dens.

Ne­mo­kan­tys plauk­ti vai­kai tu­ri dė­vė­ti tin­ka­mo dy­džio gel­bė­ji­mo­si lie­me­nes. Vai­kams ne­ga­li­ma mau­dy­tis be prie­žiū­ros, nes, anot spe­cia­lis­tės, vai­kai skęs­ta ty­liai. Iki pen­ke­rių me­tų jie ne­sup­ran­ta, ko­kie pa­vo­jai gre­sia van­de­ny­je, to­dėl pa­ny­ra be jo­kio gar­so. Tai įvyks­ta žai­biš­kai – į van­de­nį įpuo­lęs vai­kas gurkš­te­li van­dens, nugrimz­ta, ir, ne­praė­jus nė mi­nu­tei, pra­ran­da są­mo­nę. Ne­ver­tė­tų mau­dy­tis ly­jant, ypač griau­dė­jant per­kū­ni­jai, bei to­se vie­to­se kur pa­kran­tės iki van­dens pa­vir­šiaus už­žė­lu­sios au­ga­lais, ne­šo­ki­nė­ti į van­de­nį že­myn gal­va.

Sau­lė sai­ko ne­pri­pa­žįs­ta

Anot spe­cia­lis­tės, vai­kams bū­ti­na paaiš­kin­ti, ko­kius pa­vo­jus ke­lia sau­lės spin­du­liai, ge­ban­tys ne tik nudeginti, bet ir su­kel­ti il­ga­lai­kių pro­ble­mų, to­kių kaip odos se­nė­ji­mas ir odos vė­žys.

Vai­kai iki 5-erių me­tų vi­sai ne­tu­rė­tų spe­cia­liai de­gin­tis.

„Ty­ri­mais įro­dy­ta, kad apie 80 pro­cen­tų sau­lės su­kel­tų odos pa­žei­di­mų at­si­ran­da iki 18-os me­tų, o jų pa­da­riniai iš­ryš­kė­ja po 20-ies ar net 30-ies me­tų. To­dėl į ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių po­vei­kį ne­ver­tė­tų nu­mo­ti ran­ka. La­bai švie­sios odos, šla­kuo­ti vai­kai sun­kiau pa­ke­lia sau­lę, nes jų or­ga­niz­me ga­mi­na­si ma­žiau me­la­ni­no“, – aiš­ki­na L. Ru­čins­kai­tė.

Iš­ky­lau­jant bū­ti­na sau­go­ti odą nau­do­jant ap­sau­gi­nes prie­mo­nes su UV filt­rais, dė­vint tin­ka­mą ap­ran­gą, akinius nuo sau­lės. Re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­rink­ti pa­ros lai­ką, kai sau­lė nė­ra itin ak­ty­vi – iki 10 va­lan­dos ry­to ir po 16 va­lan­dos.

Atos­to­gos – tin­ka­miau­sias me­tas iš­si­mie­go­ti

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sky­riaus ve­dė­ja sa­ko, jog ato­sto­gų me­tu vai­kams bū­ti­na ne tik ak­ty­viai judė­ti, bet ir ge­rai iš­si­mie­go­ti.

Svar­bu, kad vai­kas už­mig­tų kas­dien tuo pa­čiu me­tu ir mie­go­tų tol, kol jis pa­ts pa­bus. Taip at­sta­to­mas normalus mie­go rit­mas, kom­pen­suo­ja­mas jo trū­ku­mas.

Kad mie­gas bū­tų ko­ky­biš­kas, ge­riau­sia mie­go­ti ty­lo­je bei tam­so­je. Jei ta­me pa­čia­me kam­ba­ry­je sto­vi kom­piu­te­ris, te­le­vi­zo­rius ar ki­ti elekt­ros prie­tai­sai, nak­čiai bū­ti­na juos iš­jung­ti.