Onkologija - Klaipėdos universitetinės ligoninės prioritetas

Onkologinę pagalbą ligoninėje sudaro ankstyva ir tiksli diagnostika, kokybiškos gydymo paslaugos, pasitelkiant kvalifikuotus įvairaus profilio specialistus ir modernią įrangą.

Medikai kovoja už kiekvieno sunkiai sergančio žmogaus gyvybę, siekdami prailginti jo visavertį gyvenimą. Ligoninė turi išskirtinę vėžio gydymo taktiką - kiekvieną savaitę vyksta įvairių specialybių gydytojų - multidisciplininės komandos - pasitarimai dėl sunkesnės būklės paciento gydymo.

Visos šios priemonės lemia gerus gydymo rezultatus. Tad ne veltui į Klaipėdos universitetinę ligoninę onkologinės pagalbos kreipiasi vis daugiau pacientų.

Pavyzdžiui, pernai iš 250 tūkst. visų pacientų ambulatorinių konsultacijų ligoninėje onkologinio profilio apsilankymai sudarė daugiau kaip 31 tūkst. O iš visų 46,5 tūkst. stacionare gydytų pacientų 9 tūkst. buvo gydomi dėl onkologinių susirgimų.

Ankstyva ir tiksli diagnostika

Onkologinis procesas retai atsiranda sveikoje odoje, gleivinėje ar organe. Pirmiausia atsiranda ikivėžinių pakitimų, kuriuos laiku nustačius ir išgydžius, užkertamas kelias naviko išsivystymui. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomos visos šiuolaikinės diagnostikos priemonės, jos nuolat tobulinamos ir atnaujinamos.

Laboratorijoje - visi moderniausi tyrimai

Klinikinės diagnostinės laboratorijos Biochemijos skyriaus vedėja Rasa JUREVIČIENĖ:

"Vėžio žymenys mūsų laboratorijoje tiriami daugiau kaip 15 metų. Kasmet stengiamės įdiegti naujų, pažangių tyrimų, palengvinančių gydytojams nustatyti diagnozę, sekti pacientų būklę piktybinių ligų atvejais.

Vėžio žymenų tyrimų skaičius mūsų ligoninės laboratorijoje kasmet sparčiai didėja - pernai jų atlikta 12,5 tūkstančio.

Šiuo metu galime pasiūlyti vieną plačiausių onkologinių žymenų tyrimo spektrą visame Klaipėdos regione:

- Ca125 (kiaušidžių);

- Ca 15-3 (krūties);

- Ca 19-9 (virškinimo trakto, skrandžio, kasos, plonosios žarnos);

- CEA (karcinoembrioninis antigenas) (tiesiosios, storosios, gaubtinės žarnų, krūties, kiaušidžių, plaučių),

- Prostatos specifinis antigenas (PSA)

- Alfafetoproteinas (AFP) (kepenų, sėklidžių vėžio),

- Tiroglobulinas (skydliaukės),

- S-100 (piktybinės melanomos), šis žymuo gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, rodanti galimą smegenų pažeidimą, esant sutrikusiam hematoencefalinio barjero pralaidumui, bei būklės įvertinimui iki atsirandant neuronų pakenkimui,

- Cyfra 21-1 (plaučių, ypač nesmulkialąstelinio plaučių vėžio, t. p. sergančių šlapimo pūslės vėžiu),

- Chorioninis gonadotropinas (HCG) (naudojamas ne tik kaip nėštumo nustatymo ir eigos sekimo testas, bet ir kaip vėžio žymuo esant choriokarcinomoms, trofoblastinėms ligoms),

- Beta chorioninis gonadotropinas (BHCG) - sėklidžių, kiaušidžių;

- Chromograninas A (neuroendokrininės kilmės navikų žymuo),

- Feritinas (padidėja įvairių navikų lokalizacijų atvejais).

Šių žymenų priskyrimas vieniems ar kitiems organams yra sąlyginis. Todėl be specialisto onkologo konsultacijos vienus ar kitus vėžio žymenis reikėtų vertinti labai atsakingai ir atsargiai.

Artimiausiu metu planuojame įdiegti naują tyrimą - HE4 (kaip ir papildomas kiaušidžių vėžio žymuo), kuris kartu su Ca 125 geriau ir specifiškiau padės diagnostine ir prognostine prasme gydytojams įvertinti kiaušidžių navikinius susirgimus.

Atliekant vėžio žymenis labai svarbu pasirinkti tinkamus tyrimo metodus, kurie būtų aukšto jautrumo bei specifiškumo, jų atlikimui pasirinkta tinkama įranga, atliekama tiek vidinė, tiek išorinė kokybės kontrolė, kalibracijos.

Vertinant tyrimo rezultatus, jų kitimą gydymo eigoje, labai svarbu, kad tyrimai būtų atlikti tuo pačiu tyrimo metodu (tais pačiais analizatoriais, reagentais), nes net ir nežymiai pakitę tyrimų rezultatai gali suklaidinti gydytojus vertinant paciento būklę (stabili ar pablogėjusi).

Tyrimų atlikimo kokybę įtakoja ir kiti faktoriai. Svarbu išsiaiškinti žalingus įpročius, gretutinius susirgimus, vartojamus medikamentus ir kaip jie galėtų paveikti tyrimų rezultatus.

Nepakitusi rekomenduojama tyrimo atsakymo ribinė vertė, nustatant vieną ar kitą navikinį žymenį, dar nereiškia, kad nėra piktybinio susirgimo, taip kaip ir padidėjusi reikšmė - nebūtinai rodo piktybinį procesą. Svarbu kiekvieną pacientą ir jo tyrimo rezultatus vertinti individualiai.

Gegužės 21-22 d. Berlyne teko dalyvauti onkologinių žymenų tyrimų vertinimo mokymuose, kuriuose pristatyti vėžio žymenų deriniai efektyvesniam ligos diagnozavimui, stebėjimui, ligos atsinaujinimo, metastazių ar naujos lokalizacijos vėžio aptikimui.

Pvz., esant krūties vėžiui, rekomenduojama nustatyti Ca15-3 ir CEA vėžio žymenis, nes galima greičiau įvertinti hormonų terapijos, chemoterapijos efektyvumą, vėžio progresavimą, metastazavimą lyginant su atliekamais radiologiniais tyrimais, o esant kiaušidžių vėžiui - Ca 125, HE4, Ca19-9, CEA, plaučių vėžiui - CEA, Ca15-3, Cyfra 21-1, SCC (plokščialąstelinio vėžio antigenas), NSE (Neuronų specifinė enolazė), ProGRP (Progastrino liberino peptidas), skrandžio vėžio - CEA, Ca19-9, Ca72-4.

Mūsų laboratorijoje esanti laboratorinė įranga leidžia dar labiau praplėsti navikinių žymenų spektrą, t.y. atlikti visus šiuo metu rinkoje sukurtus seruminius navikinius žymenis - SCC, NSE, ProGRP, Ca72-4 ir kitus.

Netolimos ateities planai - molekulinių genetinių tyrimų atlikimas onkologiniams pacientams, nustatant genų mutacijas. Tokiu būdu galėsime priartėti prie individualios paciento diagnostikos ir gydymo."

Diagnostika - ne tik tirti, bet ir stebėti

Radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas radiologas Igoris KNIAŽEVAS:

"Turime visas šiuolaikinės diagnostikos priemones: du "Siemens" firmos magnetinio rezonanso tomografus ( naujausias jų - 1,5 teslos galingumo), du daugiapjūvius kompiuterinius tomografus, modernų skaitmeninį mamogramą, skaitmeninius rentgeno aparatus.

Su jų pagalba galima atlikti labai išsamius ir tikslius įvairių susirgimų, tarp jų ir onkologinių tyrimus. Pavyzdžiui, atliekant tyrimą magnetinio rezonanso tomografu aptinkami iki pusės centimetro ar net mažesnės apimties ankstyvosios stadijos vėžio židinukai, mazgeliai.

Aparatai naudojami ne tik ankstyvai ligų diagnostikai, bet ir nuolatiniam stebėjimui gydant onkologine liga sergantį pacientą: ar liga neprogresuoja, ar nėra recidyvo. Įrangą nuolat atnaujiname naujomis programomis, kurios leidžia išplėsti diagnostikos sritis. Kasmet lankomės tarptautinėse parodose, domimės naujovėmis.

Džiugu, kad ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis labai rūpinasi, kad mūsų įstaiga būtų aprūpinta pačia naujausia diagnostikos technika. Stengiamės dėl žmonių, kad jie gautų kuo aukštesnės kokybės diagnostikos paslaugas. Todėl nenuostabu, kad sulaukiame pacientų ne tik iš visos Vakarų Lietuvos, bet ir Vilniaus, Kauno.

Pernai atnaujintos ir Radiologijos skyriaus patalpos - ir pacientai jaučiasi geriau, ir personalui dirbti patogiau."

Profilaktika - svarbu

Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Žilvinas ŠUKYS:

"Endoskopija - svarbus virškinamojo trakto ankstyvosios diagnostikos metodas, kurio metu gydytojas gali ne tik įvertinti patologiją, bet ir atlikti manipuliacijas: paimti biopsiją, šalinti ikivėžinius darinius. Fibrokolionoskopija - vienas iš pagrindinių tyrimo metodų ankstyvosios storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje.

Nors pasaulyje diagnostikos priemonės vis labiau modernėja, kol kas endoskopija laikosi tvirtose pozicijose, nes virtualus vaizdas nepakeis regimojo.

Kuomet nustatomos ankstyvosios vėžio stadijos, liga pagydoma. Džiugu, kad žmonės pastaraisiais metais labiau rūpinasi savo sveikata, dalyvauja ligoninės vykdomose profilaktikos programose. Anksti nustačius susirgimą, galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.

Labai daug atliekame ir echoskopinių tyrimų ne tik dėl vėžio, bet ir dėl uždegiminių žarnyno ligų, opinio kolito, Krono ligos. Negydomos šios ligos gali išsivystyti į onkologinius susirgimus. Su ultragarsinio tyrimo pagalba nustatome pirminius kepenų, kasos navikus, gaunam pirminę išsamią informaciją, pagal kurią galima dar detaliau ištirti pacientą. Esant reikalui punktuojami įvairūs židiniai, paimami audiniai ištyrimui.

Nuolat stebimi pacientai, turintys riziką susirgti vėžiu. Pavyzdžiui, jei žmogus serga kepenų ciroze, jam reguliariai atliekama vidaus organų echoskopija, kraujo tyrimai, ar kepenyse nesivysto pirminis vėžys.

Dėl vėžio turėtų tikrintis ir visi sergantieji virusinėmis kepenų ligomis - hepatitu C ir B. Kepenų vėžiui vystytis įtakos turi nutukimas, alkoholizmas, virusinės kepenų ligos".

Misija - nustatyti vėžio diagnozę

Patologijos skyriaus vedėja, gydytoja patologė Loreta RADVINSKIENĖ:

"Šiuo metu histologinis mikroskopinis tyrimas, pagrįstas imunohistocheminio tyrimo rezultatais, yra tiksliausias metodas diagnozuojant navikus.

Pagal atliekamų tyrimų skaičių mūsų Patologijos skyrius - trečias pagal dydį šalyje.

Per metus vidutiniškai ištiriame 11 - 12 tūkst. pacientų biopsinę bei operacinę medžiagą, pagaminame beveik 70 tūkst. mikropreparatų. Taip pat atliekame per 7 tūkst. citologinių, per 3 tūkst. histocheminių tyrimų.

Pagal ląstelių pokyčius nustatoma liga, jos tipas, aktyvumas, laipsnis. Deja, gana didelei daliai pacientų diagnozuojami navikiniai susirgimai. Tačiau džiugina tai, jog vis dažniau nustatome ikivėžinių susirgimų. Vadinasi, žmonės anksčiau kreipiasi į gydytojus, nelaukdami, kol išsivystys navikas.

Vakarų Lietuvoje pirmieji pradėjome ir jau 10 metų atliekame imunohistocheminius (IHC) tyrimus. Kasmet atliekame apie 3 tūkst. imunohistocheminių reakcijų. Šie tyrimai itin brangūs ir atliekami tik keliuose stambiausiuose šalies patologijos centruose, tačiau jų rezultatai ypač svarbūs, nes nulemia gydymo taktiką, leidžia efektyviai taikyti naujausius chemoterapinius vaistus, suteikia tam tikrą informaciją apie ligos eigą ir prognozę.

Taip pat pacientai gali naudotis moderniausiais gydymo metodais, tikėtis mažiausio pašalinio vaistų efekto ir sulaukti geriausių gydymo rezultatų. Mūsų ligoninės pacientams šie tyrimai atliekami nemokamai. IHC tyrimas atliekamas ir su citologine medžiaga - tai labai retai atliekama net pačiuose didžiausiuose patologijos centruose. IHC atliekami automatizuotu įrenginiu, garantuojančiu ypač aukštą tyrimų kokybę ir patikimumą.

Tiksli naviko histologinė ir IHC diagnostika atveria duris naujausiems gydymo metodams: hormonų terapijai, taikinių terapijai, biologinei terapijai. Ateities vizija - molekuliniai tyrimai.

Patologijos skyriaus specialistai nuolat tobulinasi, vykdo vidinę ir išorinę tyrimų kokybės kontrolę. Šiuo metu įgyvendinama išorinės imunohistocheminės kokybės kontrolės programa (Danijos)."

Branduolinės diagnostikos tyrimai

Branduolinės diagnostikos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė Zita ŠULŽENKO:

"Kompleksinėje onkologinių ligų diagnostikoje branduolinės diagnostikos tyrimai užima svarbią vietą. Nuo kitų radiologinių tyrimų metodų ši diagnostika skiriasi tuo, jog parodo ląstelių, kuriose kaupiasi radioaktyvioji medžiaga, funkciją. O tai leidžia aptikti organų funkcinius sutrikimus ir diagnozuoti ligą daug anksčiau nei atsiranda struktūrinių pakitimų.

Pavyzdžiui, atliekant skeleto scintigrafiją galima atrasti metastazes nuo 3 mėnesių iki 3 metų anksčiau negu taikant kitus radiologinius tyrimo būdus.

Diagnostiniai tyrimai naudojant radionuklidus yra informatyvūs, fiziologiški, paprasti ir leidžia kokybiškai nustatyti įvairių organų funkcijos sutrikimus, struktūros ypatumus, padeda diagnozuoti susirgimus, nes kai kuriais atvejais tai yra pagrindinis tyrimas. Taikant branduolinės medicinos procedūras svarbu tinkamai paskirti pacientui reikiamą radiofarmakologinį preparatą. Tik tinkamas preparatas kaupsis gydytoją dominančiame organe.

Branduolinės diagnostikos skyrius aprūpintas modernia, vienintele Vakarų Lietuvos regione gama kamera (Philips Bright View SPECT sistema), kuria galima atlikti radionuklidinę kompiuterinę tomografiją (SPECT), gaunant 3D vaizdus.

Branduolinės diagnostikos skyriuje onkologinių pacientų ištyrimui taikomi šie metodai: skeleto scintigrafija - diagnozuoti pirminius kaulų navikus, kitų navikų (pvz., prostatos, krūties, plaučių vėžio) metastazes, sarginių limfmazgių scintigrafija - tirti sergančius krūtų vėžiu, melanoma.

Gydymas priklauso nuo diagnozės

Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas dr. Sigitas STONKUS:

"Pas mus pacientai patenka planine tvarka, kai pagal simptomų pobūdį ir nusiskundimus galima įtarti onkologinius susirgimus. Mūsų tikslas su kitų tarnybų pagalba kryptingai ieškoti naviko ir patvirtinti diagnozę 100 proc. Nustačius diagnozę, įvairių specialybių gydytojų konsiliumas parenka kompleksinio gydymo taktiką. Tokių pacientų srautas nemažas - apie 30 proc. mūsų skyriaus pacientų tiriame dėl onkologinių susirgimų: plaučių, prostatos, kitų vidaus organų. Skyriuje ne tik nustatoma diagnozė, bet ir kontroliuojama ligos eiga: atliekami tyrimai dėl ligos išplitimo, esant reikalui, atliekami kraujo perpylimai. Nemažai pacientų sulaukiame ir iš rajoninių ligoninių, kurios neturi tokių vėžio diagnostikos ir gydymo galimybių kaip mūsų daugiaprofilinė ligoninė."