Numatoma tiksliau reglamentuoti asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, teises

„Žinome pakankamai daug pavyzdžių, kai psichikos sutrikimus turintys asmenys negauna reikiamos pagalbos, į jų būklę nėra tinkamai reaguojama apribojant jų galimybes pakenkti sau ir aplinkiniams. Kita vertus, yra pavyzdžių kai iš žmogaus atimamas veiksnumas, jis priverstinai gydomas tuomet, kai tam nėra jokio pagrindo. Tokiais atvejais turime įtvirtinti efektyvias galimybes gintis nuo piktnaudžiavimų, garantuoti reikiamą pagalbą tokiems asmenims, užtikrinti, kad jų savarankiškumas būtų ribojamas proporcionaliai jų būklei“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Svarstant šiuos klausimus konferencijoje aptariama užsienio šalių patirtis, analizuojamos JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos, pristatomi Teisingumo ministerijos siūlymai.

Teisingumo ministerija siūlo iš esmės peržiūrėti asmens veiksnumo apribojimo institutą. Šiuo metu ribotai veiksniais, apribojant galimybes disponuoti turtu, gali būti pripažįstami tik asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Siūloma numatyti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Tai leis užtikrinti viena vertus tai, kad asmeniui paskirti globėjai galės priimti jam reikalingus sprendimus tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai. Kita vertus, toks reguliavimas neskatins pasirinkti vienintelio šiuo metu galimo jo savarankiškumo apribojimo būdo – panaikinti jo veiksnumą visiškai.

Taip pat siūloma numatyti galimybę asmeniui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausius jo interesus atitinkančius sprendimus, sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo.

Numatoma pateikti svarstyti ir įstatymų pataisas, kurios užtikrins sąžiningą ir objektyvų bylų dėl asmenų veiksnumo nagrinėjimą. Siūloma numatyti, kad klausimai dėl veiksnumo apribojimo būtų nagrinėjami privalomai dalyvaujant advokatui. Taip pat siūloma įtvirtinti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisę ne dažniau nei kas tris mėnesius prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl jo veiksnumo, įtvirtinama ir teismo pareiga savo iniciatyva periodiškai peržiūrėti savo sprendimą.

Siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę – išankstinį nurodymą, kuriame asmuo galėtų numatyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų rūpintojais; išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai. Toks nurodymas būtų naudingas, pavyzdžiui, tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra veiksnus, tačiau dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje veiksnumas gali būti apribotas.

Artimiausiu metu Teisingumo ministerija ketina visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms pateikti konkrečius teisės aktų projektų pakeitimus, susijusius su asmenų veiksnumo instituto tobulinimu.