Poryt, gegužės 12 - ąją, bus minima Tarptautinė slaugytojų diena. Jau seniai netyla kalbos, kad sveikatos priežiūros įstaigose ima trūkti slaugytojų, nes šios profesijos atstovai labai paklausūs užsienio šalyse, kur jie labiau vertinami, kur jų laukia lengvesnis darbas ir skalsesnė duona. Atsivėrus dar ir Vokietijos bei Austrijos darbo rinkoms, išvažiuoti gali dar daugiau slaugytojų. Kaip sustabdyti slaugos specialistų emigraciją? Su kokiomis problemomis susiduria šios profesijos atstovai mūsų šalyje? Ar šalies sveikatos politikoje slaugytojų darbas vertinamas taip, kaip derėtų?
Mokys vokiečių ir norvegų kalbų
Prof. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas:
- Specialistų paklausa išties didelė - neatsiginame jų ieškančių sveikatos priežiūros įstaigų iš kitų šalių, šiuo metu - iš Vokietijos. Kuomet Lietuva tik įstojo į ES, dėl į užsienį, daugiausiai Airiją, Jungtinę Karalystę išvykusių slaugos specialistų prašydavo mūsų ar gydymo įstaigų rekomendacijų, dabar jų nebeprašo, o tiesiog nori darbuotojų. Tuo tarpu mūsų valstybė neremia slaugytojų mokymo, studijų "krepšelyje" jiems neliko vietos, todėl už studijas jaunuoliai, pasirinkę slaugytojo profesiją, moka patys. Studijų kaina metams siekia 5500 - 6000 litų. Kitais metais planuojame įvesti į studijų programas norvegų kalbą ir sustiprinti vokiečių. Ir negali jų kaltintinti, kad baigusios mokslus palieka gimtinę. Juk mokosi už savo lėšas, o mes privalome suteikti tokių žinių, kokių šiuo metu reikia šiai profesijai - mokyti kalbų. Turime daug studijuojančių jau dirbančių slaugytojų, kurie nori įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tokių slaugytojų, baigusių studijas, turime apie 1000. Užsienio šalyse jaunimo nežavi slaugytojo darbas, visi siekia būti gydytojais, todėl ten jaučiamas toks didelis specialistų trūkumas. Stinga ne tik slaugytojų, bet ir kineziterapijos, ergoterapijos ir kitų reabilitacijos specialistų, kurių darbdaviai iš užsienio irgi intensyviai pas mus ieško.
Išvažiuoti trukdo kalbos barjeras
Natalja Istomina, Europos Komisijos slaugos ekspertė, Europos slaugos mokslo akademijos narė:
- Ar Klaipėdos mieste jau jaučiamas slaugytojų stygius?
- Aiškaus tūkumo dar nėra, tačiau prie to artėjame. Problema jau ryškėja. Jaunos slaugytojos, baigdamos studijas, pasirenka darbą kitose šalyse arba ne slaugos, o kitoje srityje, kuri yra artima medicinai arba ne. Pavyzdžiui, daug slaugytojų, baigusių universiteto bakalauro studijas, dirba farmacijos kompanijose, o kiti mūsų magistrai ir bakalaurai pasirinko slaugytojų darbą Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jei situacija šalyje nesikeis, galima prognozuoti, kad po kelerių metų slaugytojų bus dar mažiau ir tai neigiamai atsilieps sveikatos priežiūrai mūsų šalyje. Slaugytojai neišvažiuoja masiškai tik todėl, kad nemoka kalbos arba negali kartu pasiimti šeimų. Jeigu kalbos barjeras būtų mažesnis, mes jau turėtume didelių problemų.
- Ar slaugytojos yra patenkintos esama situacija: atlyginimais, socialinėmis garantijomis, darbo sąlygomis?
- Atlyginimai įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose yra skirtingi. Slaugytojų atlyginimas Klaipėdoje svyruoja nuo 900 iki 3000 Lt per mėnesį. Manyčiau, kai kuriose ligoninėse algos tikrai nėra labai blogos, bet problema kitokia - daug kur slaugytojų krūviai yra labai dideli, o nuo to nukenčia darbo kokybė ir pačių slaugytojų gyvenimo kokybė. Socialinės garantijos dirbant valstybinėse įstaigose yra tokios pat kaip ir visoje Lietuvoje. Dirbantieji privačiame sektoriuje yra nuskriausti labiau: jie gauna minimalų atlyginimą ir kartais net tik už pusę etato, kai dirba visu krūviu, o likusią dalį gauna "vokelyje". Tačiau ši problema egzistuoja ne tik medicinos paslaugų versle, bet ir kitose šalies įmonėse, kurios dėl mokesčių naštos linkusios slėpti tikrąją padėtį. Slaugytojų darbo sąlygos įvairiose įstaigose yra skirtingos. Tačiau bendrai, lyginant, pavyzdžiui, su Suomija, darbo sąlygos Lietuvoje nėra patenkinamos.
- Ką reikia daryti, kad slaugytojos masiškai neišvažiuotų į užsienį?
- Pirmiausia sudaryti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas bei motyvuoti slaugytojus ir slaugos specialybės studentus. Vieniša slaugytoja, dirbdama Lietuvoje, negali įsigyti būsto, nes negauna paskolos, negali sau leisti daugelio dalykų, kurie slaugytojams yra prieinami, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Tad situacija slaugos srityje tik blogės. Manyčiau, pirmiausia turėtų būti aiškiai nustatyti darbo krūviai, t.y. kiek pacientų tenka vienam slaugytojui priklausomai nuo darbo specifikos. Tas pats su darbo turiniu, kuris turi būti aiškiai apibrėžtas. Slaugos paslaugos turėtų būti išskirtos ir jų apmokėjimo tvarka turi būti aiški. Taip pat atlygio už darbą nustatymo metodikos turi būti aiškios ir pagrįstos darbo rezultatais. Papildoma motyvacija, pavyzdžiui, rūpinimasis slaugytojų sveikata, poilsiu, taip pat yra būtina.
Slaugytojoms trūksta aktyvumo
Vaida Lebedeva, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus direktorė:
Atskiras slaugos mokslas atsirado palyginus neseniai, o iki tol slaugytoja buvo gydytojo padėjėja, tarnaitė, negalinti priimti savarankiškai jokių sprendimų. Ir dabar slaugytojos pagal savo kompetenciją galėtų atlikti žymiai daugiau funkcijų, tačiau būtina koreguoti įstatyminę bazę. Pavyzdžiui, užsienio šalyse, kalbant apie psichiatrijos ligonines, gydytojas sprendžia sudėtingesnius atvejus, o slaugytojos atlieka visą pagrindinį darbą.
Pas mus slaugos specialistės yra perkrautos darbu: vidutiniškai prižiūri po 15 pacientų, kai užsienio šalyse norma yra 5 pacientai. Teko girdėti, kad kai kuriuose slaugos namuose viena slaugytoja paliekama nakčiai prižiūrėti po 60-80 žmonių. Tad paslaugos kokybės tokioje situacijoje tikėtis neverta. Daugelis dirba ne vienu etatu, nes atlyginimai maži, o pragyventi kažkaip reikia. Turėdama darbą, slaugytoja negali jaustis oriai, nes jis menkai apmokamas, kankina nežinia dėl ateities. Visuomenė senėja - augs slaugytojų poreikis. Ir tarp pačių slaugytojų jaunimo nedaugėja - amžiaus vidurkis siekia 40-45 metus.
Daugelis nebenori kovoti už savo teises, trūksta aktyvumo, jaučiasi "perdegimo" sindromas. Medicinos srityje slaugytojos - viena gausiausių profesijų, tačiau trūksta tarpusavio vienybės. Jaunimui slaugytojo profesija neatrodo patraukli vien dėl didžiulio darbo krūvio, mažų algų ir to, kad slaugos srityje beveik neįmanoma padaryti karjeros. Todėl būtina ir slaugytojų vadovų rotacija. Manau, jei nebus skiriamas reikiamas valstybės dėmesys slaugai ir nedidės šios profesijos prestižas, sulauksime tų pačių problemų - specialistų trūkumo, kaip ir užsienio šalyse. Galbūt ir mums teks kviestis slaugos specialistus iš kitų šalių.
Rašyti komentarą