Nesportuojantis jaunimas auga silpnas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, habilituotas daktaras Apolinaras Zaborskis teigia, kad fizinio aktyvumo svarba vaikystėje ir paauglystėje yra didžiulė. Nepakankamai judantys vaikai ir paaugliai rizikuoja nutukti, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali atsirasti depresijos požymių.

Nejudrumo ligos

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Judita Doveikienė su nejudrumo pasekmėmis sveikatai susiduria savo kasdieniame darbe. Gydytoja pabrėžia pastebėjusi, kad net paauglius jau ima kamuoti senatvinės ligos. Stuburo osteochondrozę, stuburo išvaržas tenka diagnozuoti 12-14 metų vaikams. Vis daugiau moksleivių skundžiasi stuburo skausmais. Pirmokų, antrokų laikysena jau būna netaisyklinga.

Nejudant, nesimankštinant silpsta atramos judamasis aparatas, sąnariai prasčiau aprūpinami maisto medžiagomis. Dėl to gali formuotis raumenų atrofija, netaisyklinga laikysena. Atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrinka medžiagų apykaita, silpsta imunitetas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Nejudrumas neigiamai veikia psichiką - blogėja tokių vaikų pažintinė funkcija, per pamokas jiems sunku sutelkti dėmesį. Dėl nejudrumo didėja dirglumas, sutrinka miegas.

Gydytoja teigia, kad vaikai atprato judėti dėl kasdienės draugystės su kompiuteriu, televizoriumi. Tėvai tai toleruoja, nes jiems svarbu, kad vaikas sėdėtų namie, nesibastytų gatvėmis. Vyresni moksleiviai, studentai priversti ieškoti informacijos internete, jų kasdienis darbo krūvis didžiulis.

Pernai atlikto tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40-ies Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą, o mergaitės - trečią. Už lietuvaites mažiau juda tik Makedonijos ir Turkijos mergaitės.

Situacija apgailėtina, nes tik kas antrą 11-15 metų mūsų šalies berniuką ir tik kas penktą mergaitę galima laikyti fiziškai aktyviais.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete apibendrinto tyrimo duomenimis, apie 40 proc. mūsų šalies moksleivių beveik kasdien ar dažniau kaip kartą per savaitę jaučia irzlumą, blogą nuotaiką. Trečdalis jaučia nervinę įtampą, būna prislėgti. Ketvirtadalis apklaustųjų skundėsi galvos skausmais ir svaigimu. Kas šeštą paauglį kamuoja miego sutrikimai, vargina nugaros skausmai.

Sveika gyvensena ir jos principai taip pat nepelnytai pamirštami. Nustatyta, kad ketvirtadalis šalies mokinių niekuomet nepusryčiauja. Moksleiviams nesvetimi ir žalingi įpročiai - jau penktokai ima rūkyti ir piktnaudžiauti alkoholiu.

Padėtis dramatiška, nes kas dešimtas šalies moksleivis nelaiko savęs sveiku, kas ketvirtas tvirtina nesantis laimingas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl nepakankamo fizinio aktyvumo kasmet miršta 3,2 mln. žemės gyventojų. Mokslininkai tvirtina, kad vaikai ir paaugliai kiekvieną dieną turi judėti, mankštintis, sportuoti ne mažiau kaip valandą.

Pamokos nuobodžios

Kodėl kūno kultūros pamokų laukia ne visi vaikai, kodėl dalis išsisukinėja? "Pamokos nuobodžios, mokytojas, nors ir dėvi sportinę aprangą, niekada kartu su mumis nesimankština, padavęs kamuolį užsidaro savo kambarėlyje arba liepia bėgti ratus, kol kai kuriems netreniruotiems vaikams pasidaro bloga. Pamokos neįdomios, nes vienu metu salėje būna dvi klasės, trūksta vietos. Suprakaituoji, o nusiprausti nėra kada, pertrauka - tik 10 minučių, - guodžiasi 16-metis gimnazistas Žydrūnas. - Kaip gali būti sveikas, jei apie 16 valandą grįžęs iš mokyklos dar tris valandas turi ruošti namų užduotis, darbo diena trunka 12-14 valandų, todėl ir atsikeli skaudančia galva".

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A.Zaborskis teigia, kad vien tik aiškinant sporto naudą neįmanoma padėti moksleiviams ir jų tėvams keisti gyvenimo būdą į judresnį. Reikia rimtesnės valstybės pagalbos, dotacijų sveikatingumo mokykloms. "Jei šeima neturi pinigų sumokėti už vaiko ugdymą sporto salėje, būrelyje ar sporto klube, jokie moralizavimai nepadės", - teigia profesorius. Kūno kultūros pamokos yra skirtos vaikams ugdyti, mokyti, o ne judėjimo poreikiams patenkinti. Mankštintis vaikas turi pats, savarankiškai, teigia A.Zaborskis.

Masinėje mankštoje - 110 tūkstančių vaikų

Praėjusį penktadienį šalies vaikų darželiuose, mokyklose ir gimnazijose vienu metu mankštinosi daugiau kaip 110 tūkstančių vaikų ir suaugusiųjų. Dalyvauti masinėje mankštoje pakvietė "Iniciatyvos fondas". Akcija parodė, kad jaunimas nėra abejingas savo sveikatai.

Gydytoja J.Doveikienė teigia, kad nedidelius sveikatos pakitimus galima koreguoti, išgydyti, bet jeigu iškrypo stuburas, vargu ar pavyks jį ištiesinti. Visuomenės požiūris į fizinę veiklą turėtų keistis, laisvalaikį šeimos turėtų leisti aktyviau.