Meningokokinė infekcija klastinga

Žaibinė meningokokinė infekcija šiemet Vilniaus apskrityje jau pasiglemžė dvi jaunas gyvybes ir sukėlė nerimo. Ar įmanoma apsisaugoti nuo jos plitimo, kokie yra išskirtiniai šios ligos simptomai, konsultuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva RAZMUVIENĖ.

- Meningokokine infekcija šiemet jau susirgo 8 žmonės. Du iš jų mirė. Kaip ši liga plinta?

- Tai yra ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios formos yra žaibinis sepsis - kraujo užkrėtimas bei pūlingas meningitas - galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas. Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama per kvėpavimo takus. Yra daugybė šios infekcijos nešiotojų, kurie apie šios bakterijos buvimą savo nosiaryklėje nieko nė nežino. Tai žmonės, kurie užsikrėtė nuo sergančiojo ir nesirgo arba susirgę lengvesne ligos forma iki galo neišsigydė.

Užsikrėtus bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas paprastai trunka 1-10 dienų. Meningokokinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, bet dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.

- Pirmieji ligos simptomai - karščiavimas, sloga, galvos skausmas - panašūs į kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų simptomus, todėl ligoniai per vėlai kreipiasi į šeimos gydytojus. Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

- Būdingiausias meningokokinės infekcijos simptomas yra odos bėrimas. Ligos pradžioje pakyla temperatūra, ji gali siekti ir 40 laipsnių. Atsiranda galvos, raumenų skausmas, kaklo raumenų įtempimas, vėmimas. Meningokokinė bakterija yra labai klastinga, nes sugeba įsiskverbti į kraują ir suardyti kraujagyslių vidines sieneles. Tuomet ant blauzdų, šlaunų, liemens atsiranda mėlynos spalvos taškiniai bėrimai. Bėrimų gali būti tik keletas arba labai gausu. Pastebėjus bėrimus, reikia labai skubėti pas gydytojus, delsti nebegalima.

Meningokokine infekcija mūsų šalyje kasmet suserga apie 80 žmonių, miršta 7-8. Itin svarbu, ar didelis bakterijų kiekis pateko į kraują, ar ligonis nepavėlavo kreiptis į gydytojus. Todėl sukarščiavus ar atsiradus kokiems nors peršalimo požymiams būtina apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų. Sukarščiavus reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu kyla įtarimų, kad galite sirgti meningitu ar meningokchemija, manau, nė vienas gydytojas neatsisakys apžiūrėti ir be išankstinės registracijos. Tik šeimos gydytojas gali įvertinti riziką ir skirti gydymą. Negalima patiems gerti antibiotikų.

- Ką daryti sužinojus, kad turėjome kontaktą su žmogumi, kuriam diagnozuotas meningitas?

- Kontaktavę su sergančiuoju šeimos bei vaikų kolektyvų nariai taip pat turi kreiptis į šeimos gydytoją. Save ir vaikus reikėtų stebėti bent 10 dienų. Tik šeimos gydytojas nuspręs, ar reikalingas gydymas.

- Ar įmanoma išvengti meningokokinės infekcijos, kokių profilaktikos priemonių imtis?

- Meningokokinė bakterija plinta oro lašeliniu būdu. Jos mėgstamiausias plitimo laikas - žiema. Svarbu vėdinti patalpas, šluostyti jas drėgna šluoste. Dažniau plaukime rankas, nekiškime neplautų rankų į burną. Meningokokinė bakterija neatspari išorinei aplinkai, gana greitai žūsta. Jeigu vaikai turi katarui būdingų požymių - karščiuoja, sloguoja - tėvai turėtų juos atidžiai apžiūrėti, ar nėra taškinių mėlynos spalvos bėrimų. Juos pastebėjus, svarbu nepavėluoti kreiptis į gydytoją.

- Ar dabar mūsų šalyje yra meningito protrūkis?

- Šiemet mirė du žmonės, bet jie negyveno vienoje vietovėje, mirtys nėra susijusios, todėl negalima kalbėti apie kokį nors protrūkį. Kasmet šia liga suserga apie 80 žmonių. Dauguma yra išgydomi.