Medus – ir maistui, ir ligų profilaktikai

Vaistas nuo visų ligų

Sveikos gyvensenos propaguotojas, bitininkas Jonas Petrutis tvirtina, kad sveikatai stiprinti reikia naudoti tik natūralų kokybišką medų, kuris turi būti reikiamos konsistencijos, gero skonio, be pašalinių kvapų.

Per parą bitininkas pataria suvartoti 50-100 g medaus, šį kiekį suvalgant per 3-4 kartus.

„Norėdami padėti organizmui lengviau įsisavinti medų, ištirpinkite jį šiltame virintame vandenyje. Medus, ypač liepų, vartojamas viršutinių kvėpavimo takų uždegimo atvejais kaip priešbakterinė ir kosulį mažinanti priemonė“, – sako bitininkas.

Kostintiems J. Petrutis siūlo anksčiau gerai žinotą, dabar kiek primirštą receptą.

Viena citrina pavirinama keletą minučių, kol suminkštės odelė. Sultys išspaudžiamos į stiklinę, įpilami du šaukstai glicerino, iki stiklinės viršaus pripilama skysto medaus, išmaišoma.

Kostint silpnai, prieš naktį rekomenduojama išgerti arbatinį šaukštelį šio mišinio. Jei kosulys stipresnis, dozė gali būti didinama.

Siūloma gydomoji priemonė naudinga tiems, kuriems kitos nepadeda. Šis mišinys nesukelia alergijos, jį gali vartoti ir maži, ir dideli.

Viskas, kas avilyje – sveikatos labui

„Kiekvieno namuose turėtų būti ne tik medaus, bet ir bičių duonelės, pienelio, pikio, žiedadulkių. Viską, kas yra avilyje, galima panaudoti žmonių sveikatos labui“, – sako bitininkas.

Visi šie produktai – detoksikacijos, imuniteto apsaugos priemonės, natūralūs antibiotikai.

Bičių pienelis yra labai naudinga ir biologiškai aktyvi ir, deja, daugelio žmonių neįvertinta medžiaga.

Tai gelsva, aitri, rūgštoka tyrelė, kurios didžiausią dalį sudaro vanduo. Mokslininkai apskaičiavo, kad jame yra 11,15% baltymų, 8,94% angliavandenių, 5,61% riebalų ir 0,81% mineralinių medžiagų bei visų žmogaus organizmui būtnų amino rūgščių, taip pat visų B grupės vitaminų, vitamino C, vitamino A provitamino – beta karotino, pantoteno rūgšties. Bičių pienelis ypatingai vertinamas dėl smegenų veiklos stimuliuojančio poveikio. Pagerėja savijauta, darbingumas.

„Visi bičių produktai padeda įveikti stresą, tačiau bičių pienelis su stresu susidoroja veiksmingiausiai, – užtikrina bitininkas. – Bičių pienelį reikia laikyti šaldymo kameroje, prieš vartojimą išėmus palaikyti 2-3 min. kambario temperatūroje. Su stikline mentele paimti ryžio dydžio gabalėlį, padėti po liežuviu, o indą vėl įdėti į šaldytuvą. Po liežuviu laikyti, kol visiškai ištirps ir bus nurytas su seilėmis“.

Ypač naudinga valgyti medų su žiedadulkėmis arba birias žiedadulkes, kuriose ypatingai daug vitaminų, ypač C, A, E, bei antioksidantų, itin svarbių vėžio ligų profilaktikai.

„Įvairių rūšių žiedadulkės skiriasi savo išvaizda ir sudėtimi, todėl vartojant nederėtų apsiriboti tik vienos rūšies žiedadulkėmis“, – pataria bitininkas.

Šis produktas gerina apetitą, normalizuoja virškinimo trakto funkciją, veikia kraujo gamybos organus, didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje, todėl ypač tinka sergant mažakraujyste.

Žiedadulkes patartina čiulpti ir tik tada nuryti, arba maišyti su medumi. Galima iš vakaro, ar bent prieš kelias valandas pamerkti stiklinėje vandens, kad išbrinktų branduoliai, ir jas gerti užgeriant papildomu kiekiu skysčio.

Tinka vartoti su rūgščiais pieno produktais (jogurtu, rūgpieniu), kadangi organizmas puikiai pasisavina juose esančią pieno rūgštį, kuri reguliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą. Taip pat žiedadulkes skanu ir praktiška valgyti su javainiais.

Ne tik susirgus

Kompiuteriu dirbantiems, nereguliariai valgantiems, pagyvenusiems ir seniems žmonėms bitininkas pataria valgyti bičių duonelę, kuri turi daug B grupės, A, E, PP, C vitaminų, seleno, cinko, geležies, todėl stiprina regėjimą, atmintį ir klausą.

Ji išsiskiria antimikrobiniu, antitoksiniu, priešgrybeliniu poveikiu, puikiai atkuria bakterijų pusiausvyrą žarnyne.

„Tai labai vertingas produktas, turintis beveik visas subalansuotas maisto medžiagas, reikalingas organizmui, o savo kaloringumu prilygsta miltams, ryžiams bei žirniams“, – sako bitininkas.

Sveikiems žmonėms per dieną pakanka 1–2 šaukštelių bičių duonelės. Jei virškinimo sistema jautresnė, bičių duonelę geriau vartoti ištirpintą.

Pikis daro stebuklus

Bičių pikis – nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių, lapų surinkta sakinga, geltonos ar žalsvos spalvos, malonaus kvapo biologiškai aktyvi medžiaga, kurią bitės naudoja avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės.

Dėl tų pačių konservuojančių savybių jis neleidžia gesti bičių produktams pvz., bičių pieneliui, dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms. Bitės pikiu dezinfekuoja korių akutes, taip apsisaugodamos nuo ligų ir tuo pačiu aromatizuodamos avilį.

Bitininkas sako, jog pikio veikimo spektras žmogaus kasdienybėje yra ganėtinai platus: antimikrobinis (žudančiai veikia net 100 mikrobų rūšių), antivirusinis, antigrybelinis, priešuždegiminis, vietinis anestezuojantis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis.

„Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą bei tinimą, padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia jį vartojo kaip išorinį vaistą votims gydyti, – pasakoja bitininkas. – Pikį pašildydavo iki suminkštėjimo, išplodavo plonu sluoksniu ir, uždėję ant nesveikos vietos, aprišdavo. Toks šildantis tvarstis mažina uždegimo skausmą ir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą“.

Pasitaiko išimčių

Bitininkas primena, kad medus gali sukelti ir alergija, tuomet medaus vartoti negalima. Alerginė reakcija galima dėl meduje esančių žiedadulkių ir bičių baltymų.

Taip pat primena, kad labai mažais kiekiais medų gali vartoti nutukę asmenys, nes, esant lėtai medžiagų apykaitai, meduje esantys angliavandeniai, kaip ir kiti saldumynai, gali virsti riebalais.

Negalima medaus perdozuoti, nes dideli medaus kiekiai gali pažeisti kasos funkciją, todėl sergantieji kasos ligomis gali vartoti medaus mažai, o susirgę cukriniu diabetu, gali jo paragauti tik leidus endokrinologui.

Negalima medaus vartoti viduriuojant, nes medus skatina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius.