Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) anksčiau buvo vadinama lėtiniu (chroniniu) obstrukciniu bronchitu. Tai liga, kuri pasireiškia lėtiniu dusuliu, kosuliu, skrepliavimu. Pagrindinė priežastis - tai tam tikro žalojančio faktoriaus, dažniausiai cigarečių rūkymo, poveikis žmogaus organizmui. Dėl to vystosi uždegiminis procesas, kuris sukelia negrįžtamus pakitimus ne tik kvėpavimo takuose, bet ir kituose organuose.
Daugiausia serga rūkaliai
Svarbiausia šios ligos profilaktikoje yra ne gydytojų ir bendrai medicinos, bet pačios visuomenės požiūris ir žinios apie ligą. Žinoma, svarbiausia yra nepakantumas rūkymui, kaip pagrindiniam, žalojančiam ne tik paties rūkančiojo, bet ir aplinkinių sveikatą, faktoriui. Rūkymas, literatūros duomenimis, yra apie 90 proc. šios ligos ir plaučių vėžio priežastis. Dažniausiai nesvarbu, kokias cigaretes ar kiek per dieną surūkote. Jeigu žmogus turi polinkį sirgti šia liga ir kelios cigaretės per dieną gali išprovokuoti ligos pradžią. Reikia pažymėti, kad cigarečių stiprumas irgi neturi didelės reikšmės.
Tai, kad LOPL serga tik vyrai, yra mitas. Jau 2000 m. moterų sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kai kuriose šalyse pasiekė vyrų lygį ir net pradėjo jį lenkti.
Pirmieji įspėjimo ženklai
Svarbu žinoti ir pirmuosius ligos požymius, kad galima būtų laiku kreiptis pagalbos. Pirmasis požymis dažniausiai būna rytinio kosulio atsiradimas, nepriklausomas nuo peršalimo ar kitų priežasčių. Jeigu rūkantis žmogus atsikėlęs ryte pradeda dieną kosėdamas - tai jau pradžia. O dusulys ir skrepliavimas atsiranda laikui bėgant.
Dažnai, pirmą kartą apklausiant ligonį, kuris skundžiasi dusuliu, tenka išgirsti, kad jį kosulys vargina jau keletą metų. Kodėl nesikreipė anksčiau? Galvojo, kad tai - nuo rūkymo. Šioje stadijoje metus rūkyti, dar galima sustabdyti ligos progresavimą.
Gydytis reikia nuolat
LOPL ligoniui reikia žinoti, kad gydymas turi būti nuolatinis ir nenutraukiamas būklei pagerėjus. Ligoniai nepakankamai vertina savo ligos sunkumą, nes yra pripratę prie savo būklės. Apklausų duomenimis, apie 38 proc. ligonių, kurie dėl dusulio negali išeiti iš namų, savo būklę vertina kaip lengvą ar vidutinę! Dabar gydytojų arsenale yra kelios grupės medikamentų, kurie, nuolat vartojami, ligos progresavimą žymiai pristabdo, sumažina mirties nuo kvėpavimo bei kraujagyslių ligų riziką, pagerina arba palaiko beveik normalią žmogaus gyvenimo kokybę, išlaiko ligonį naudingą sau, šeimai bei visuomenei. Tačiau gydytojų pastangos gali būti bergždžios ir valstybės lėšos iššvaistytos, jei ligoniai, nusipirkę vaistus, juos pasideda į stalčių. Paskutiniais metais atliktų daugiamečių ir daugiatūkstantinių tyrimų metu nustatyta, kad ligonių mirtingumas yra dvigubai didesnis tarp tų, kurie nepakankamai tvarkingai vartojo vaistus. Pablogėjimų skaičius tarp tokių ligonių irgi dvigubai dažnesnis.
LOPL - tai liga, kurios galima išvengti (metus rūkyti), kurios progresavimą galima pristabdyti, jei laiku bus kreiptasi pagalbos.
Jeigu rūkote ir pradėjote kosėti, dusti, skrepliuoti, nedelsdami kreipkitės į gydytojus.
Arvydas VALAVIČIUS, Klaipėdos universitetinės ligoninės Plaučių ligų skyriaus vedėjas
Statistika
Dar 1997 metais paskaičiuota ligų prognozė iki 2020 metų. Pagal šias prognozes, 2020 metais LOPL pagal mirtingumo dažnį bus trečioje vietoje, šiose liūdnose lenktynėse aplenkusi plaučių vėžį ir priartėjusi prie širdies ir kraujagyslių ligų.
Lietuvoje paskutinius trejus metus LOPL sergančiųjų užregistruota apie 33 tūkstančius. Tačiau naujų atvejų kasmet užregistruojama apie 5000. Kadangi bendras ligonių skaičius išlieka panašus, vadinasi, panašiai ir miršta. Tačiau tiesiogiai nuo kvėpavimo organų nepakankamumo miršta apie 11 proc. ligonių. Daugiau kaip pusė sergančiųjų LOPL miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei apie 15 proc. miršta nuo vėžio, dažniausiai - nuo plaučių vėžio. Paskutiniais duomenimis, mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika sergant LOPL didėja 3-5 kartus. Nustatyta, kad moterims, sergančioms šia liga, du kartus padidėja rizika susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu.
Rašyti komentarą